Haydarpasa traukinių stotis

Haydarpasa traukinių stotis
Erelis-Kadıköy Nuo metro atidarymo man labiau patinka „City Lines“ laivai tarp Azijos ir Europos.
Kaip tik atsikračiau tilto eismo, pinigų suma, kurią išleidau benzinui, sumažėjo perpus. Taip prisidedu ir prie šalies ekonomikos.
Važiuoju metro Kozyatağı mieste, Kadıköy Išlipu prieš pat prieplauką. Atstumas tarp metro ir prieplaukos yra apie 20 metrų... Kadıköy-Kruise tarp Karaköy jaučiu, kaip gražu gyventi. Didžiausias malonumas – sėdėti ant denio ir gerti arbatą…
Ir žiūri į Haydarpaşa geležinkelio stotį ir giliai mąsto. Tai man primena Osmanų imperiją, sultonus ir pasaulinius karus. Pastaraisiais mėnesiais miestas tapo legenda. Netgi Turkijos komunistų partija demonstruoja priešais ją. Jie norėjo, kad istorinė stotis veiktų kaip anksčiau. Stambulo sostinės savivaldybės meras Kadiras Topbašas paskutinėje spaudos konferencijoje viską aiškiai pasakė. „Kai greitasis traukinys pradės eksploatuoti, Haydarpaşa stotis praras savo funkciją. Kadangi traukinys kerta Marmaray liniją po jūra ir HalkalıJis sustos ties . Priemiestiniai traukiniai taip pat bus organizuojami pagal esamas metro ir metrobusų linijas. „Istoriniame stoties pastate įsikurs visokios kultūros ir turizmo verslai“, – sakė jis.
Stotis – kaip verdantis katilas
Visuomenė tai aiškino taip, kad Haydarpaşa geležinkelio stotis taip pat taps prekybos centru. Kai kurie žmonės teigia, kad tai bus toks viešbutis kaip Çırağan Palas. Šiuo metu traukiniai iš Haydarpaşa traukinių stoties į Pendiką važiuoja. Trumpai tariant, Haydarpaşa geležinkelio stotis yra kaip verdantis katilas. Jis tarsi atitraukė mane, kai grįžau vakar vakare. Galbūt rytoj, poryt jis bus apsuptas ir aš negaliu net prie jo prieiti. Pamaniau, kad dabartinėje būsenoje parašysiu nostalgišką pastabą. Prisiminti savo vidurinės mokyklos ir universiteto metus... Bet patikėkite, labai apsidžiaugiau, kai pamačiau Haydarpaşa geležinkelio stotį, kurią kai kurie laikraščiai rodė kaip ruošiamą griauti pastatą. Nes visur buvo švaru ir prižiūrėta. Sėdėjau tame sename restorane stoties viduje ir stebėjau žmones, bėgančius spėti į traukinį. Tai man didžiausias malonumas. Tą patį darau Milane, Paryžiuje, Londone ir Berlyne. Stotys gyvena 24 valandas per parą, o ten atvykstančių žmonių psichologija kitokia. Stebėdamas žmones ir aplinką dažnai TCDD generaliniam direktoriui Süleymanui Karamanui spengdavau ausyse. Man labai patiko tokia Haydarpaşa geležinkelio stoties pozicija tais laikais, kai daugelis žmonių turėjo juokingų idėjų.
Net Malatijos stoties vadovo sūnus negalėjo sugadinti man nuotaikos. Jo tėvas buvo paskirtas į Malatiją prieš metus, o šis jaunuolis toliau gyveno pajūrio namelyje Haydarpaşa geležinkelio stotyje. Ką jis man daro, ką nori, jis gali parduoti nakvynę. Tai TCDD problema, o ne mano. Tačiau vanduo, kurį jis išmetė iš antro aukšto nakvynės namų lango, yra tragikomiškas įvykis. Jis buvo beveik ketino cum per visą mano galvą. Nacionalinė loterija mane ištiko net to nežinant. Iš karto paklausiau ir ištyriau, kas jis toks. Labai gaila TCDD... Tai, ką jie padarė, tapo miesto legenda. Kai žmonės mato tokius įvykius ir žmones, jie nori, kad Haydarpaşa taptų viešbučiu. Jei įmanoma, tegul tai daro privataus sektoriaus vadovo sūnus.
Tačiau, mano nuomone, TCDD ir jos generalinis direktorius Karamanas apims istorinę stotį iki galo. Nors greitųjų traukinių nėra, lėtieji traukiniai juos bent kartą per dieną atveš į istorinę stotį. Kaip žinote, didžiausias sultono Abdulhamido II idealas buvo tai, kad iš Haydarpaşa stoties išvykstantis traukinys pirmiausia važiuotų į Bagdadą, o paskui į Mediną. Štai kodėl Abdulhamidas II pastūmėjo savo laikmečio sąlygas... Haydarpaşa geležinkelio stoties pamatai, pastatyti ant polių, yra inžinerinis stebuklas...

Šaltinis: magazin.bugun.com.tr