Anatolija yra ten, kur didžioji dauguma Turkijos Respublikos tūkstančius metų vaidino svarbų vaidmenį pasaulio prekyboje. Anksčiau šie kraštai, kur buvo sugalvoti pinigai, buvo Tolimųjų Rytų ir Vidurinės Azijos šalių, ypač Kinijos, pirmenybė teikiama brangių produktų, tokių kaip šilkas, pristatymui į Europą. Karavanai, tarnaujantys Anatolijoje, kuri yra pagrindinis istorinio šilko kelio taškas, kuris išsamiai aprašytas pastarųjų mėnesių UTIKAD išleistoje knygoje „Anatolijos logistikos istorija“, tiek šeimininkus priėmė, tiek palengvino prekybą. Nepaisant šimtų metų, Anatolija išlaiko tarpkontinentinio „tilto“ poziciją.
Be to, Turkijos ir Tolimųjų Rytų socialiniai ir ekonominiai santykiai siekia šimtmečius. Kad mūsų šalis artimiausiais laikotarpiais pasiektų užsibrėžtus užsienio prekybos ir eksporto rodiklius, būtina plėtoti prekybą su Tolimųjų Rytų šalimis. Pastaraisiais mėnesiais Davose vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo tema – tarptautinė prekyba keičia kryptį, o Rytai su kiekvienais metais tampa vis svarbesni.
Tolimuosiuose Rytuose, atsižvelgiant į besikeičiančias technologijas ir infrastruktūros investicijas Turkijoje bei skirtingas transporto rūšis ir krovininį transportą tarp šiame regione esančių šalių, jau šiandien galima sukurti specialią logistiką santykiams su šalimis. Be Kinijos investicijų į geležinkelius ir regioninių valstybių motyvacijos šiuo klausimu, tarpvalstybiniai kelių susitarimai taip pat atskleidžia transporto ir logistikos veiklos alternatyvas. Lygiai taip pat ypač gabenant jūra tarp Tolimųjų Rytų, ypač Kinijos ir Turkijos, galima patekti į Europos uostus ir pasaulio rinką mūsų šalies ribose. Turkija šiuo metu yra oro, jūrų, sausumos ir geležinkelio keliais tarp Europos ir Azijos.
Stebėdami transporto veiklą tarp Tolimųjų Rytų ir mūsų šalies, prioritetas teikiamas jūrų keliams ir oro linijoms. Labai svarbi užsienio prekybos su Tolimaisiais Rytais dalis gabenama jūra ir konteineriais. Svarbiausias faktorius čia yra tai, kad išlaidos yra daug prieinamesnės. Tačiau septintojo pagal dydį pasaulyje konteinerių linijų operatoriaus „Hanjin Shipping“ bankrotas paskutinį 2016 m. Ketvirtį sukėlė konteinerių rinkos svyravimus. Rinkos tvarumas tapo pavojingas, ypač vidutinių ir mažų linijų operatoriams. Po šių įvykių laivų savininkų susijungimas sąlygojo laivų pasiūlos sumažėjimą, taigi ir mažas išlaidas, dėl ko pirmenybė teikiama jūrų transportui. Didėjant krovinių gabenimo konteineriais tarifams, toliau didėjo tiek mūsų importuotojų, tiek eksportuotojų, kurie gamina pusgaminius, gabenami iš Tolimųjų Rytų, išlaidos.
Nepaisant visų šių neigiamų aspektų, spartus elektroninės prekybos augimas pastaraisiais metais padidino Tolimųjų Rytų rinkos, ypač Kinijos, svarbą. Kitas svarbus veiksnys buvo aktyvus Turkijos bendrovių dalyvavimas investicijose į infrastruktūrą Centrinėje Azijoje.
Kaip natūrali šios situacijos pasekmė, Turkijos logistikos pramonė labai stengėsi rasti su šiomis transporto rūšimis susijusių išlaidų apribojimų sprendimą. UTIKAD, vykstantis tarp Tolimųjų Rytų partnerių narių steigiant įmones su verslo asociacijomis, dalyvaujant tinklo tinkle, buvo tęsiamas, ypač atsižvelgiant į į Turkiją ir pagrindinį Europos uostą Kiniją gabenamų krovinių svorį.
Mes numatome, kad artimiausiais metais mūsų logistikos veikla augs kartu su užsienio prekyba tarp mūsų ir Azijos, Tolimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos šalių bei Kinijos. Galime sakyti, kad ypač turint omenyje „Pramonės 4.0“ ir Kinijos projekto „Vienas diržas, vienas kelias“ poveikį, ateinančiais metais bus bendradarbiaujama su Azijos ir Tolimųjų Rytų šalimis.
Būkite pirmas, kuris komentuoja