Geležinkelio transportas silpnas Turkijoje

6 m. vasario 2018 d., antradienį, Tarptautinės transporto ir logistikos paslaugų teikėjų asociacijos UTIKAD valdybos nariai susitiko su spaudos atstovais. InterContinental Istanbul Hotel vykusioje spaudos konferencijoje UTIKAD pirmininkas Emre Eldener su spaudos atstovais pasidalino svarbiais darbotvarkės klausimais, susijusiais su Turkijos logistikos pramone.

UTIKAD prezidentas Emre Eldener, savo pranešimą pradėjęs vertinimais apie Turkijos užsienio prekybą, įvertino Turkijos ekonomiką ir logistikos sektorių tarptautinių indeksų šviesoje. Eldener taip pat pasidalijo Turkijos ekonomikos ir užsienio prekybos tikslais, sektoriaus raida 2017 m., UTIKAD iniciatyvomis ir lūkesčiais logistikos sektoriui 2018 m.

Tarptautinė transporto ir logistikos paslaugų teikėjų asociacija UTIKAD spaudos konferencijoje išsakė savo 2017 metų logistikos sektoriaus vertinimą ir lūkesčius 2018 metams. Antradienį, vasario 6 d., UTIKAD valdybos nariai susitiko su spaudos atstovais viešbutyje „InterContinental“. Pusryčių spaudos konferencijoje UTIKAD pirmininkas Emre Eldener išsamiai pristatė situaciją sektoriuje.

UTIKAD pirmininkas Emre Eldener teigė, kad pasaulinis logistikos pramonės dydis yra maždaug 7,5 trilijono dolerių; „2023 metais pasaulinės logistikos pramonės dydis turėtų viršyti 15 trilijonų JAV dolerių. Logistikos sektoriaus dydis mūsų šalyje atitinka 300 mlrd. Lt ir sudaro apie 12% BVP. „Maždaug 50% logistikos sektoriaus veiklų tiesiogiai vykdo logistikos įmonės, o kitus 50% – pačios pramonės ir prekybos įmonės“, – sakė jis.

Teigdamas, kad logistikos sektoriaus neįmanoma vertinti nepriklausomai nuo užsienio prekybos, UTIKAD prezidentas Eldeneris sakė: „Kai nagrinėjame užsienio prekybos pasiskirstymą pagal transportavimo rūšis vertės pagrindu, matome, kad 62 proc. jūra, 23 procentai keliais ir 14 procentų oru. Deja, geležinkelių transportas, kurio svarbą akcentavome kiekviename taške, turi tik 1 proc. Kai nagrinėsime šiuos santykius pagal svorį, lentelėje nėra didelio skirtumo. „Nors jūrų transportas pirmoje vietoje – 88 proc., mes pastebime, kad kelių transportui tenka 10 proc., o oro transportui ir geležinkelių transportui – tik 1 proc.“, – sakė jis.

PAGAL PASAULINIO KONKURENCINGUMO RODEKĄ, VISUOMENĖS KIŠKIŠIMAS ŽENA KONKURENCINĖS STRUKTŪROS

Eldeneris pabrėžė, kad vertindami 2017 m. logistikos sektorių atsižvelgė ir į tarptautinius indeksus; „Pagal Pasaulio ekonomikos forumo parengtą Pasaulinio konkurencingumo indeksą Turkija 137-2016 metais užėmė 2017 vietą tarp 55 šalių; Į 2017 vietą pakilo 2018–53 m. Tačiau grįžti į 2013-ą vietą, kurioje buvo 2014–45 m. Pasaulinio konkurencingumo indekso ataskaitoje apie Turkiją rašoma taip; „Jis turėtų sustiprinti savo institucinę struktūrą, palengvinti patekimą į darbo rinką ir užtikrinti finansų rinkų efektyvumą ir stabilumą“. Be to, tyrime konstatuota, kad administracinės politikos nestabilumas, finansų prieinamumas, neišsilavinę darbo jėga ir užsienio valiutos politika yra veiksniai, neigiamai veikiantys verslo aplinką. „Žvelgiant į šį vaizdą, nebūtų klaidinga teigti, kad praktika ir viešosios intervencijos, kurios trukdo konkurencingumui laisvosios rinkos sąlygomis, kenkia Turkijos konkurencinei struktūrai pasaulinėje arenoje“, – sakė jis.

UŽSIENIO SOSTINĖ SKREIA Į UŽSIENĮ

UTIKAD prezidentas taip pat palietė The Heritage Foundation ir The Wall Street Journal parengtą ekonominės laisvės indeksą; „Tyrimas, parengtas laikantis 4 pagrindinių kriterijų, remiantis duomenimis, gautais iš tokių organizacijų kaip Pasaulio bankas ir TVF, šiek tiek kelia šypseną. Nes dėl 2016 metų įvykių šiame indekse nukritome į 79 vietą, o 2017 metais pakilome į 170 vietą tarp 60 šalių. Tačiau pagal Ekonominės laisvės indekso 2017 ataskaitą Turkijoje; Verslumą riboja rimtos kliūtys, įvairių paslaugų ir produktų kainas nustato valstybė, o darbo rinkos nelankstumas neleidžia atsirasti dinamiškai ekonomikai. Šią problemą pabrėžėme visuose pastarųjų mėnesių pareiškimuose dėl viršutinio mokesčio užsakymo dokumente. „Visuomenės kišimasis į laisvosios rinkos dinamiką ir verslumą stabdančios sankcijos, tokios kaip dideli mokesčiai už dokumentus, kelia grėsmę sutrikdyti investicinę aplinką ir išstumti šalies bei užsienio kapitalą į užsienį, taip pat mažės ir mūsų vieta indekse“, – sakė jis.

PAGAL LPI VIDAUS BALUS, PASITENKINIMAS TİO YRA DIDELIS

Savo pranešime UTIKAD prezidentas Eldeneris, kalbėdamas apie Turkijos padėtį logistikos efektyvumo indekse, sakė: „Pasaulio banko logistikos veiklos rodiklis yra žinomas visuomenei. Šio tyrimo, atlikto per 2 metus, rezultatai yra labai svarbūs mūsų pramonei. Šiame indekse, kuriame 2012 m. užėmėme 27 vietą, 2016 m., deja, nukritome į 34 vietą. Išnagrinėjus į šį indeksą įtrauktą skyrių „Vietos veiklos rezultatai“, gaunami stulbinantys rezultatai. Remiantis vidaus vertinimo tyrimo rezultatais, 64 % pasitenkinimo „ekspeditoriais“ yra. „Nepaisant to, pervežimų organizatoriai, 64 proc. surinkę labai aukštus ir aukštus balsus pagal paslaugų tinkamumą ir kokybę pagal logistikos efektyvumo indekso vidaus balus, yra priversti būti apriboti nauju reglamentu ir mokėti didelius dokumentų mokesčius“, – sakė jis.

VERSLO ATASKAITOS VYKDYMAS NĖRA PAGRINDAS TEISINGAIS DUOMENYS

Eldeneris, kuris tęsė savo kalbą, padarė pareiškimą apie Pasaulio banko „Doing Business Report“ ir pasakė: „Pasaulio banko parengtame tyrime Doing Business: Trading Across Borders laikas ir išlaidos importui ir eksportui matuojamos pagal tam tikrus scenarijus. Kaip UTIKAD, taip pat išnagrinėjome apklausos metodu parengtą ataskaitą. Dėl to aptikome labai rimtų klaidų. Rengiant ataskaitą nagrinėjami trys skirtingi procesai. Tai yra dokumentų atitikties procesas, muitinės paslaugos ir vidaus gabenimas. Tačiau savo tyrimuose mes tai matėme; Į ataskaitą įtraukiami dokumentai ir operacijos, kurios neatitinka Turkijai nustatytų importo ir eksporto scenarijų. Be to, užsakymo išlaidos ir operacijų laikas ataskaitoje neatspindi rinkos vidurkių ir sąlygų. „Tačiau tarp tų, kurie prisidėjo prie apklausos ir sutiko, kad jų pavardės būtų atskleistos, sąraše nėra nė vienos Logistikos ar Transporto organizatoriaus įmonės“, – sakė jis. Pabrėždamas, kad įstatyminiai reglamentai ir tarifų apribojimai mūsų šalyje buvo padaryti remiantis ataskaitomis, kurios nebuvo parengtos remiantis tiksliais duomenimis, Eldeneris tęsė savo žodžius taip; „UTİKAD bendradarbiauja su Pasaulio banku, TOBB ir YOİKK, siekdama užtikrinti, kad Doing Business tyrimo rezultatuose būtų pateikti tikslūs duomenys. „Per pastaruosius mėnesius šiuo klausimu susitikome su mūsų ministro pirmininko pavaduotoju Recepu Akdağu ir perdavėme jiems savo vertinimus.

TEISĖKŪROS REGLAMENTAI TURI BŪTI PALAIKYTI SEKTORIUI

Primindamas, kad 2023 m. Turkijos tikslai yra tapti viena iš 10 didžiausių pasaulio ekonomikų, eksportas sieks 500 milijardų dolerių, užsienio prekybos apimtis padidės iki 1 trilijono dolerių ir nacionalinės pajamos vienam gyventojui padidės iki 25 tūkstančių dolerių, Eldeneris sakė: „Kad Turkija gautų arčiau savo 2023 m. tikslų. Reikia stiprinti logistikos veiklą. Iki šios pabaigos; Siekiant tiksliai nustatyti logistikos sektoriaus poreikius ir tenkinti nustatytus poreikius, turi būti užtikrintas sektoriaus ir viešojo administravimo koordinavimas, bendradarbiavimas ir bendras supratimas. Kartu labai svarbu, kad būtų parengti įstatyminiai reguliavimai, skirti paremti ir stiprinti sektoriaus veiklą. „Turi būti atsisakyta tarifų ribojimų, valstybės įsikišimo, brangiai kainuojančių dokumentų rinkliavų metodų, kurie sutrikdys sektoriaus darbo taiką ir investicinę aplinką bei trukdys verslumui“, – sakė jis.

KAS LAUKIA LOGISTIKOS PRAMONĖS 2018 M.?

Teigdamas, kad 2018 milijardo litų iš 88.1 milijardo litų viešųjų investicijų biudžeto pagal 21.4 metų investicijų programą yra perspektyvu, transporto sektoriui bus skirta XNUMX milijardo litų, UTIKAD prezidentas Emre Eldener sakė: „Infrastruktūros paslaugoms teikti būtinos viešosios investicijos. Tačiau norint gauti didesnes dalis iš „Viena juosta, vienas kelias“ ir kitų transporto koridorių projektų, infrastruktūros paslaugos turi būti baigtos greitai. Deja, ištisinės geležinkelio linijos rytų-vakarų ir šiaurės-pietų linijose neturime. Daugumoje mūsų uostų trūksta geležinkelių, todėl tranzitinis krovinių srautas per mūsų šalį pereina į alternatyvius maršrutus. „Logistikos centrai neplanuojami, kad palengvintų intermodalinių krovinių integraciją“, – sakė jis.

„Tranzitiniai kroviniai turi būti gabenami konkurencingesnėmis sąlygomis iš aplinkinių šalių“, – sakė Eldeneris; „Ypač transportuojant į regiono šalis, pusiausvyra tarp transporto rūšių buvo sutrikdyta greitkelių naudai. „Turėtų būti skatinamas intermodalinis pervežimas, o greitkelių dėmesys pirmiausia turėtų būti perkeliamas į geležinkelius“, – sakė jis.

Eldeneris savo žodžius užbaigė taip: „Administraciniai sprendimai dėl sektoriaus turėtų būti priimami kartu su sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis. Sprendimai, kenkiantys laisvos konkurencijos aplinkai, pagrįsti tokiais tyrimais kaip Doing Business Report, kur naudojami duomenys yra akivaizdžiai netikslūs, sutrikdys vidaus rinkos dinamiką ir nedžiugins užsienio investuotojų. Ketinama pertvarkyti Transporto darbų organizatoriaus profesiją, kurios rėmai jau nustatyti įstatyme. Ekspeditorių reglamentu įvestos taisyklės įneša su logistikos sektoriaus dinamika nesuderinamą funkcionavimą, o įėjimą į sektorių apsunkina dideli dokumentų mokesčiai. Vykdydami visus šiuos pokyčius, kaip UTIKAD, intensyviai tęsiame savo darbą, kaip jau 31 metus. Tikimės, kad 2018 metais bus imtasi priemonių užtikrinti mūsų pramonės plėtrą. „Manau, kad turėsime metų, kai sektorius ne tik kils pagal indeksus, bet ir gamins pastovesnius sprendimus su savais komponentais.

Po mero Eldenerio pranešimo prasidėjo klausimų-atsakymų sesija. UTIKAD direktorių valdybos pirmininkas Eldener, valdybos nariai ir generalinis direktorius Cavit Uğur atsakė į spaudos narių klausimus.