Stambulo kanalas prieštarauja Paryžiaus susitarimui

Stambulo kanalo seminaro popietinėje sesijoje skaitė pranešimą Boğaziçi universiteto fakulteto narys ir Sabancı universiteto klimato studijų koordinatorius dr. Ümit Şahin sakė, kad Stambulo kanalo projektas prieštarauja Paryžiaus susitarimui.

Stambulo kanalo seminaras vyko vadovaujant Stambulo sostinės savivaldybei Mukhtars ir Maisto skyriaus vadovui Ahmetui Atalıkui. "Aplinkos dimensija; Žemės ūkis, klimatas ir ekologija“ Sesijoje pavadinimu buvo detaliai įvertintas ekologinis kanalo poveikis Stambului.

 Sesijoje dalyvavo Stambulo universiteto pensininkas fakulteto Dirvotyros ir ekologijos katedros narys prof. Dr. Doğan Kantarcı, TMMOB Žemės ūkio inžinierių rūmų Stambulo filialo prezidentas Murat Kapıkıran, Boğaziçi universiteto Klimato kaitos ir politikos taikymo ir tyrimų centras Prof. Dr. Murat Türkeş, Sabanci universiteto klimato studijų koordinatorius dr. Ümit Şahin Stambulo universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros docentas. Dr. Sevim Budak dalyvavo kaip pranešėjas.

 KANALAS NELAIKO STAMBULIO KLIMATO POLITIKOS

Pabrėždama Paryžiaus susitarimą ir primindama, kad tai viena pirmųjų šalių, pasirašiusių susitarimą, Sabancı universiteto klimato studijų koordinatorė dr. Ümit ŞAHİN sakė: „Pagal Paryžiaus susitarimą šalys pažadėjo laikytis klimato apsaugos politikos“ ir teigė, kad Stambulo kanalas yra nepriimtinas kovojant su klimatu.

Teigdamas, kad negalime tęsti senos politikos dėl klimato krizės, dr. Şahin pasakė:

„Jei jums įdomu, kas yra senosios mokyklos klimato politika, pažiūrėkite į gaisrus Australijoje šiandien. Nesvarbu, ar Paryžiaus susitarimas visiškai įgyvendintas, ar ne, visos susitarimą pasirašiusios šalys, įskaitant Turkiją, turi įsipareigojimų. Pasaulio ekonomika dekarbonizuojama ir tolsta nuo iškastinio kuro. Likimas yra šio pasaulio tikrovė iki 2050 m. „Šiuo projektu Türkiye padaro nuolatinę kasinėjimų pagrindu veikiančią, daug teršalų išmetančio iškastinio kuro ekonomiją.

Kritikuodamas PAV ataskaitą, Žemės ūkio inžinierių rūmų Stambulo filialo prezidentas Muratas Kapıkıran sakė:

„PAV ataskaitoje, kurioje turėtų būti analizuojamos problemos, su kuriomis susidursime, jei kanalas bus pastatytas, šiuo klausimu nėra nei lašelio poveikio vertinimo. Yra tik esamos situacijos analizė.

Aplinkoje esantys mikroorganizmai turi tokią pat vertę kaip ir žmonės. Ji pradėjo transformuotis iš į žmogų orientuoto dėmesio į į ekologiją orientuotą dėmesį. Stambulo kanalas neturi ekologinio jautrumo. „Užpildžius iki 25 metrų gylio teritorijas, bus sunaikintos jūrų ekosistemų dalys.

Politologė doc. Dr. Sevimas Budakas teigė, kad reikėtų atsakyti į klausimą, ar kanalo projektas yra politinis, ekologinis ar ekonominis. Budakas pasiūlė, kad esama natūrali struktūra liktų kaip ekologinis koridorius.