Juodosios jūros Viduržemio jūros greitkelis padidins Samsuno svarbą prekyboje

Juodosios jūros Viduržemio jūros greitkelis padidins Samsuno svarbą prekyboje
Juodosios jūros Viduržemio jūros greitkelis padidins Samsuno svarbą prekyboje

Juodosios jūros–Viduržemio jūros greitkelio projektas, kurį sultonas Abdülhamitas II užsakė prancūzų inžinieriams, dar labiau padidina Samsuno, kuris yra regiono prekybos centras, svarbą. Samsun, kuris su greitkeliu taps Juodosios jūros gamybos ir logistikos baze, tęsia sektorines pramonės investicijas.

Juodosios jūros ir Viduržemio jūros greitkelio projektas, kurio pamatai buvo pakloti 1929 m., o statyba buvo sustabdyta aštuntajame dešimtmetyje, tęsiasi. Buvo baigti 1970 procentai 6 kilometrų greitkelio tiesimo, dėl kurio susisiekimas tarp Ordu ir Mersino sumažės iki 818 valandų. Tikimasi, kad greitkelis, kuris turės įtakos prekybai 84 provincijose, iš kurių 5 yra tiesioginės, reikšmingai prisidės prie Samsuno ekonomikos.

JIS PASIEKS TRANSPORTO PIKŪNĄ

Samsunas, vienintelis miestas regione, turintis visas oro, jūrų, geležinkelių ir kelių transporto jungtis, didina savo galią prekyboje ir pramoninėje gamyboje, panaudodamas geopolitinius pranašumus sektorių investicijose. Įgyvendinęs 4-ą pagal dydį Turkijos logistikos kaimą, miestas tampa strateginiu Juodosios jūros ir Artimųjų Rytų šalių produktų saugojimo centru. Baigus tiesti Samsun-Sivas geležinkelio liniją ir vėliau pradėjus eksploatuoti greitąjį traukinį, Samsunas įgis svarbią poziciją transporto ir transporto srityje.

ANTRASIS ETAPAS DARBAI OIZSE

Antrasis 5 akrų antrojo etapo darbų etapas tęsiasi Samsuno „Food OIZ“, kuris papildomai investavo į savo uostus, laisvąsias zonas, vidutinio dydžio pramonės objektus ir 214 organizuotas pramonines zonas. Nors Bafra OIZ užimtumas yra 70 proc., o Kavak OIZ – 50 proc., abiejuose rajonuose tęsiami organizuotų pramoninių zonų antrojo etapo darbai. Kol Havza Bekiyorum OIZ, naujai įkurtame 10 tūkst. dekarų žemėse, daugėja investuotojų įmonių, žemės plotis didinamas iki 20 tūkst. dekarų.

TERME IR ÇARŞAMBA OSB KELYJE

Teikdamas informaciją apie Terme ir Çarşamba organizuotų pramoninių zonų steigimo darbus, Samsuno sostinės savivaldybės meras Mustafa Demiras sakė: „Kai bus baigtas tiesti Juodosios jūros–Viduržemio jūros greitkelis, pamatysime, kaip jis prisidės prie mūsų miesto. Terme ir Çarşamba taps visu prekybos centru tarp Ordu ir Samsuno. Jie taps didžiausią bendrąjį nacionalinį produktą turinčiais rajonais. Dirbame 200 dekarų plote, kad įkurtume organizuotą pramoninę zoną Termėje. Siekiame visų sąlygų. Çarşamba organizuota pramoninė zona baigta, nuosavybės dokumentų sandoriai baigti ir infrastruktūros darbai yra paruošiamajame etape. Be to, kai bus baigti Bafra žemės ūkyje pagrįsti specializuoti šiltnamių OIZ, Vezirköprü žemės ūkio specializuoti Besi OIZ ir Vezirköprü OIZ darbai, Samsunas taps vienu iš pirmaujančių Turkijos miestų pagal užimtumo didėjimą ir investicijas į pramonę.

GAMYBA IR UŽIMTUMAS DIDĖS

Teigdamas, kad yra pasirengęs teikti visokeriopą paramą verslo žmonėms, norintiems investuoti, meras Mustafa Demiras sakė: „Ruošiame savo miestą pramonės ir prekybos ateičiai. Turime nukreipti šio miesto energiją į ateitį. Dėl šios priežasties plečiame 103 sklypų Centrinį OIZ, kuriame nebelieka vietos investicijoms. Prie laivų statyklos teritorijos kaip pramonės zonai paskyrus 3 tūkst. 300 dekarų žemės, investicinis plotas padidės iki 4 mln. 418 tūkst. 179 kvadratinių metrų. 5 milijardus litų kainavusioms investicijoms bus įdarbinta 30 tūkst. „Didėjant gamybai ir užimtumui, Samsunas laimės“, – sakė jis.

BUS IŠSPRĘSTAS INFRASTRUKTŪROS PROBLEMOS

Meras Demiras taip pat paminėjo, kad bus išspręstos infrastruktūros problemos pramoninėse zonose ir pasakė: „Pavyzdžiui, yra didelė problema Ilkadimo, gegužės 19 d. organizuotų pramoninių zonų infrastruktūroje. Neaišku, kur ir kas buvo padaryta. Būtų buvę geriau, jei lietaus vanduo ir kanalai iš viso nebūtų tiesiami. Mes peržiūrėsime ir ištaisysime visas klaidas. Kitais metais čia atnaujinsime infrastruktūrą. Iki 2022-ųjų padarysime labai stilingus kelius ir atgaivinsime pramonines zonas. Kitais metais užbaigsime Keresteciler aikštelės infrastruktūrą. Toybelen mieste SASKİ šiuo metu kuria geriamojo vandens, nuotekų ir lietaus vandens infrastruktūrą. „Visus šiuos darbus baigsime 2021 m.“, – sakė jis.

Būkite pirmas, kuris komentuoja

Palik atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*