Nors vaikų apžiūros metu girdėti širdies ūžesiai kelia šeimas nerimą, dauguma šių murmėjimų gali būti nekalti. Nekaltam murmėjimui širdis išlaiko savo įprastą funkciją, būdama visiškai sveika, o patologinis murmėjimas gali reikšti pagrindinę širdies ligą. Ypač esant murmėjimui, kai pasireiškia tokie simptomai kaip mėlynės, augimo sulėtėjimas, mažas svoris ir prakaitavimas, būtina kreiptis į vaikų kardiologijos specialistą. Memorialinės Ankaros ligoninės vaikų kardiologijos skyriaus profesorius. Dr. Feyza Ayşenur Paç pateikė svarbios informacijos apie vaikų širdies ūžesį.
Dažnas yra murmėjimas vaiko širdyje
Šurmulys - tai į pūtimą panašių garsų klausymasis, kurį sukelia klausos aparatu (stetoskopu) širdies ir kraujagyslių kraujotakos turbulencijos atspindys ant krūtinės sienos. Širdies murmėjimas, kuris yra vienas iš dažniausių širdies tyrimo rezultatų, atsižvelgiant į jų įvairias savybes; Jie diferencijuojami kaip nekalti ūžesiai, funkciniai ūžesiai ir patologiniai ūžesiai.
Tikrinant vaikus svarbu nustatyti murmėjimą
Atliekant tyrimus girdimi širdies ūžesiai gali būti pagrindinės širdies ligos požymis; dauguma jų yra nekalti, o kai kurie - funkciniai. Nekaltus ūžesius galima išgirsti 50–85 procentams sveikų vaikų. Nors nekalti ūžesiai yra sveikos širdies garsai, patologiniai ūžesiai atsiranda dėl širdies ligų. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, mažakraujyste, galima išgirsti funkcinius ūžesius.
Murmėjimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje
Nors širdies ūžesiai pastebimi bet kokio amžiaus, tačiau nekaltus ūžesius galima aptikti po 4–5 metų. Nors patologiniai ūžesiai dėl įgimtų širdies ligų girdimi nuo pat gimimo, murmėjimas dėl įgytų ligų gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Tačiau yra ir nekaltų murmėjimų, girdimų naujagimyje ir kūdikystėje.
Vaikai dažnai turi nekaltą murmėjimą
Nekalti murmėjimai, kurie dažniausiai pasireiškia 4-5 metų amžiaus, gali būti girdimi aukščiau karščiuojant, bėgant ir kitose situacijose, kurios padidina širdies ritmą. Kadangi vaikai paprastai būna nuvežti pas gydytoją, kai jie karščiuoja, šių tyrimų metu ūžesys gali būti geriau jaučiamas. Tokiais atvejais gali padidėti nekaltų ūžesių garsumas, taip pat laikui bėgant jis gali sumažėti ar išnykti arba tęstis tokiu pačiu būdu.
Saugokitės patologinio murmėjimo!
Mažesnė dalis vaikų girdimų ūžesių yra patologiniai ūžesiai, ty ūžesiai dėl pagrindinių širdies ligų. Šios širdies ligos gali būti įgimtos arba įgytos ligos, kai dėl kai kurių širdį veikiančių ligų širdyje atsiranda nuolatinių radinių. Nors murmėjimas girdimas nuo gimimo sergant įgimtomis širdies ligomis, įgytų ligų atveju murmėjimas gali pasirodyti vėliau bet kuriame amžiuje. Pavyzdžiui, ūminis reumatinis karščiavimas gali pakenkti širdies vožtuvams, aortos ir mitralinio vožtuvo ligoms bei murmėti paveikdamas širdį. Ūminis reumatinis karščiavimas yra dažna būklė, paprastai 5-15 metų amžiaus, o murmėjimas pasireiškia ir po šio amžiaus. Kita liga, veikianti širdį, yra Kawasaki liga. Be to, širdis retai serga tokiomis ligomis kaip nepilnamečių reumatoidinis artritas ir sisteminė vilkligė. Kitą laikotarpį šiose ligose galima pastebėti murmėjimą.
Saugokitės, ar vystymasis nevėluoja ir nėra mėlynių, kurie lydi ūžesį!
Vaikams, kurie murkia, gali atsirasti daugiau ar mažiau požymių ir simptomų, susijusių su pagrindine priežastimi. Kai kuriais atvejais vienintelis radinys gali būti murmėjimas. Vidinės širdies skylės ir angos tarp didžiųjų kraujagyslių sudaro reikšmingą įgimtų širdies ligų dalį. Šios skylės paprastai būna besimptomės, kai yra mažos, tačiau tyrimo metu jas pastebi ūžesys. Kai širdies skylės yra didelės, pastebimos tokios problemos kaip negalėjimas priaugti svorio, maitinimo sunkumai, kvėpavimo takų ir dažnos kvėpavimo takų infekcijos.
Sumušimai ir kvėpavimo sunkumai gali būti pastebėti tokiose ligose kaip Fallot tetralogija ir didelių kraujagyslių inversija. Be jų, galima pamatyti daug sunkesnių kompleksinių įgimtų širdies ligų. Sergant šiomis širdies ligomis dažnai gali pasireikšti tokie simptomai kaip mėlynės, dusulys, nuovargis, sunkumai maitinantis ir nesugebėjimas priaugti svorio. Tačiau reikia nepamiršti, kad kai kurių svarbių širdies ligų simptomai gali būti labai klastingi, todėl diagnozė ir gydymas gali vėluoti.
Svarbūs genetiniai ir aplinkos veiksniai
Genetinė ir aplinkos sąveika vaidina reikšmę formuojantis įgimtoms širdies ligoms. Sindrominės būklės, paveldimos ligos ir chromosomų anomalijos padidina riziką. Tačiau tiems, kurie turi įgimtų širdies ligų savo tėvams ar broliams, yra didesnė ligų rizika, palyginti su tais, kurie to nedaro. Ūminis reumatinis karščiavimas, sukeliantis reumatines vožtuvų ligas, tokias kaip mitralinio ir aortos vožtuvo ligos, pastebimas tiems, kurie turi viršutinių kvėpavimo takų infekciją Beta hemoliziniu sterephotokoku. Ūmus reumatinis karščiavimas, kuriam įtakos turi aplinkos veiksniai, dažniau pastebimas apgyvendintose ir žemo socialinio ir ekonominio lygio populiacijose, o pasikartojimas galimas dėl genetinio polinkio.
Reikėtų nustatyti diferencinę ūžesio diagnozę.
Vaikų širdyse girdimus murmėjimus turi skirtingai diagnozuoti vaikų kardiologijos specialistas. Po diagnozės, jei reikia, reikia atlikti tolesnę kontrolę ir planuoti gydymą. Priešingu atveju kyla pavojus, kad praeis negrįžtami procesai, suklaidinant nekaltą murmėjimą.
Nuo nekaltų murmėjimų nereikia gydyti
Nekalto murmėjimo gydyti nereikia, nes jie nerodo ligos ir neturi įtakos vaiko gyvenimui, fizinei ir sportinei veiklai. Širdies ligų sukelto murmėjimo gydymas ir tolesni metodai skiriasi atsižvelgiant į pagrindinę priežastį. Tačiau ne visas širdies ligas, sukeliančias ūžesį, reikia gydyti. Pavyzdžiui, nedidelės skylės širdyje, lengva vožtuvo stenozė ir nepakankamumas nereikalauja gydymo. Tačiau visą gyvenimą turėtų būti stebimi visą gyvenimą trunkantys šalutiniai simptomai ir komplikacijos.
Intervenciniai ar chirurginiai metodai naudojami, jei yra rimta širdies problema
Atsižvelgiant į skylės širdyje dydį, stenozės ar vožtuvo nuotėkio dydį, kai kurie iš šių sutrikimų stebimi tik įprastomis kontrolėmis, o kiti - vaistais. Esant kliniškai svarbioms skylėms, susiaurėjimams, nepakankamumui ir svarbesnėms struktūrinėms širdies ligoms, gydymas turėtų būti planuojamas invaziniais ar chirurginiais metodais ir stebimas visą gyvenimą.
Būkite pirmas, kuris komentuoja