Miego apnėja, dar vadinama tiesiog apnėja, yra svarbi liga, atsirandanti dėl kvėpavimo pauzių miego metu ir sukeliančių miego sutrikimų. Ši liga apibrėžiama kaip kvėpavimo sustojimas bent 10 sekundžių miego metu. Vienas svarbiausių ligos simptomų yra knarkimas, tačiau ne visiems knarkiantiems gali būti miego apnėja. Vien knarkimas sukelia oro srauto ribojimą. Tai savo ruožtu neigiamai veikia kvėpavimą ir padidina širdies priepuolio riziką. Jei kartu su knarkimu yra ir kitų simptomų, galima paminėti miego apnėją. Ši liga yra nepaprastai svarbi sveikam gyvenimui. Diskomfortas, sukeliantis tokias problemas kaip nemiga ir susikaupimo trūkumas dienos metu, taip pat neigiamai veikia gyvenimo kokybę.
Kiek tai turi įtakos gyvenimo kokybei, galima suprasti paklausus miego apnėjos pacientų. Dažni pacientų, sergančių pažengusia miego apnėja, skundai yra knarkimas, dažnas pabudimas naktį, nepakankamas kokybiškas miegas ir mieguistumas dienos metu. Jie taip pat turi problemų pabudę. Kadangi pacientas negali miegoti kokybiškai, jis atkreipia dėmesį į mieguistą būseną dirbdamas ar socialiniame gyvenime. Dėl mieguistumo ir išsiblaškymo gyvenimas po kurio laiko gali tapti nebepakeliamas. Tai taip pat gali suerzinti aplinkinius dėl intensyvaus streso ir įtampos.
Miego apnėja dažniausiai pasireiškia skundžiantis knarkimu. Tai laikoma viena rimčiausių sveikatos problemų šiandien. Tai sukelia nesugebėjimą kvėpuoti miego metu, ypač trukdant viršutiniams kvėpavimo takams. Be to, tai gali atsirasti dėl to, kad nervų sistema negali pakankamai kontroliuoti kvėpavimo raumenų, kol žmogus miega. Abiejų tipų apnėją galima patirti kartu arba paeiliui. Tai miego apnėjos rūšys. Yra 3 miego apnėjos ligos tipai.
Miego apnėja yra tam tikros rūšies liga. Kiekvienas tipas gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Nors paprastas knarkimo sutrikimas ir viršutinių kvėpavimo takų pasipriešinimo sindromas nėra miego apnėjos tipai, miego apnėja gali pasireikšti progresuojant šiems sutrikimams. Miego apnėjos tipus galima nurodyti kaip OSAS, CSAS ir MSAS.
- OSAS = obstrukcinės miego apnėjos sindromas = obstrukcinės miego apnėjos sindromas
- CSAS = centrinės miego apnėjos sindromas = centrinės miego apnėjos sindromas
- MSAS = Mišrios miego apnėjos sindromas = Mišrios apnėjos mišinio sindromas
Dažniausias miego apnėjos tipas, kurį galima suskirstyti į kategorijas pagal jo atsiradimo priežastis ir formą, yra obstrukcinė miego apnėja (OSAS). Obstrukcinės miego apnėjos ypatybė yra tai, kad ji sukelia fizinę obstrukciją kvėpavimo takuose. Jo atsiradimo priežastis yra ypač susijusi su viršutinių kvėpavimo takų audiniais. Yra pacientų, kurie suranda išsamų sprendimą su operacija, taip pat žmonių, kuriems buvo atlikta operacija ir po kurio laiko vėl pasireiškia miego apnėja. Dauguma pacientų, kuriems buvo atlikta operacija, teigia, kad kurį laiką atsigavo po šios ligos, tačiau po 1-2 metų vėl patyrė tas pačias problemas. Yra ir tokių, kurie po operacijos visiškai pasveiksta. Norint teisingai apsispręsti dėl chirurginės intervencijos, būtina atlikti kelių skirtingų miego gydytojų tyrimus.
Obstrukcinę miego apnėją sukelia fizinė obstrukcija viršutiniuose kvėpavimo takuose. To priežastis dažniausiai yra tokie audiniai kaip liežuvio šaknis, minkštosios gomurio dalys ir tonzilės. Be to, dėl skirtingų fiziologinių problemų gali atsirasti obstrukcija. Kaklo srityje audiniai gali suglebti dėl sunkumo ir amžiaus. Tai gali sukelti padidėjusias spūstis. Obstrukcinė miego apnėja gali būti pastebima labiau, ypač žmonėms, turintiems riebią ir storą kaklo struktūrą.
Kvėpavimo pastangos tęsiasi, kai tik atsiranda obstrukcinė miego apnėja. Raumenys bando kvėpuoti dėl smegenų signalų, tačiau dėl kvėpavimo takų obstrukcijos oras nepasiekia plaučių. Dėl kvėpavimo problemų sumažėja deguonies kiekis kraujyje ir padidėja anglies dioksido kiekis. Todėl deguonies kiekis smegenų audiniuose mažėja. Smegenys dažnai tai suvokia ir bando normalizuoti kvėpavimą, sumažindamos miego gilumą. Esant tokiai situacijai, žmogus toliau kvėpuoja normaliai, dažniausiai garsiai niurzgėdamas. Dažniausiai pacientas nevisiškai pabunda, o miegas vėl ima gilėti, kai kvėpavimas tampa normalus. Kartais dėl miego gylio, kartais dėl gulėjimo padėties, kvėpavimas gali sustoti arba sulėtėti daug kartų per naktį. Žmogus, ilgai negalintis užmigti, pabudęs nesijaučia pailsėjęs.
Yra keli obstrukcinės miego apnėjos gydymo metodai. Viena iš jų yra chirurgija. Kitas yra intraoralinio aparato naudojimas. Šie aparatai traukia apatinį žandikaulį į priekį ir palaiko kvėpavimo takus. Manoma, kad jis veiksmingas gydant lengvą ar vidutinio sunkumo miego apnėjos sindromą ir knarkimą. Trečiasis metodas yra PAP (teigiamo kvėpavimo takų slėgio) gydymas, ty kvėpavimo aparatų gydymas. Pageidautina gydyti PAP, nes jis yra efektyvesnis už kitus ir yra metodas, turintis mažiausiai šalutinių poveikių. Gydytojo rekomenduojamą respiratorių reikia naudoti tol, kol liga tęsiasi. Šis metodas paprastai neužgyja iki galo. Dėl šios priežasties žmogus visą gyvenimą naudoja kvėpavimo aparatą. Kai kuriais laikotarpiais gydymui reikalingus parametrus gali pakeisti gydytojas. Ši situacija yra susijusi su paciento fiziologinės struktūros ir ligos lygio pokyčiais. Kai kurie miego apnėja sergantys pacientai, ypač nutukę, teigia, kad metant svorį ligos poveikis mažėja. Be to, žmonių, galinčių sulieknėti po prietaiso naudojimo, skaičius yra gana didelis.
Nuo vaikystės užkrėstos infekcijos gali pernelyg nudėvėti viršutinius kvėpavimo takus. Problemos, sukeliančios obstrukcinę miego apnėją šio tipo žmonėms, gali kilti ankstesniame amžiuje. Liga gali būti pastebėta ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Tyrimų duomenimis, visame pasaulyje miego apnėja pastebima 2% vaikų. Kadangi miego apnėja yra sindrominė liga, ji gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių ir skirtingais būdais. Ne kiekvienas miego apnėjos simptomas susijęs tik su liga. Tema turėtų būti vertinama plačiai. Gydymo procesai po ligos atsiradimo taip pat gali būti skirtingi kiekvienam pacientui.
Kitas miego apnėjos tipas yra centrinė miego apnėja, susijusi su nervų sistema. Tai dar vadinama centrine miego apnėja (CSAS). Tai rečiau nei obstrukcinė miego apnėja. Tai atsiranda dėl centrinės nervų sistemos nesugebėjimo teisingai siųsti signalus į kvėpavimo raumenis. Jis gali būti klasifikuojamas savyje. Yra keletas tipų, tokių kaip pirminė centrinė miego apnėja, centrinė miego apnėja dėl Cheyne-Stokes kvėpavimo ir kt. Be to, jų gydymo metodai gali skirtis. Paprastai taikomas gydymas PAP (teigiamas kvėpavimo takų slėgis). Visų pirma rekomenduojama naudoti respiratorius, vadinamus ASV, kurie yra tarp PAP prietaisų. Prietaiso tipą ir parametrus turėtų nustatyti gydytojas, o pacientas prietaisą turėtų naudoti taip, kaip nustatė gydytojas. Be to, yra ir skirtingų gydymo metodų. Centrinės miego apnėjos gydymą galime išvardyti taip:
- Deguonies terapija
- Įkvėpus anglies dioksido
- Kvėpavimo stimuliatoriai
- PAP terapija
- Freninio nervo stimuliacija
- Širdies intervencijos
Kuris iš jų bus taikomas ir kaip gydytojai nustato pagal ligos būklę.
Vien miego apnėja kelia rimtą pavojų sveikatai ir gali sukelti įvairias ligas. Viena iš svarbiausių miego apnėjos sukeltų ligų yra hipertenzija. Nors tarp hipertenzijos ir miego apnėjos nėra tiesioginio ryšio, 35% pacientų, sergančių apnėja, turi hipertenzijos požymių. Tai rodo, kad jis turi netiesioginį poveikį.
Miego apnėja yra sindromo sutrikimas. Daugybė skirtingų negalavimų susidaro šiai ligai susidaryti. Miego apnėja sergantiems žmonėms gali pasireikšti simptomai, panašūs į daugelį kitų ligų. Stresas didėja žmonėms, kuriems trūksta deguonies ir kurie negali pakankamai išsimiegoti, todėl ima ryškėti įvairios ligos. Kai kurios iš jų yra lėtinės ligos, tokios kaip vėžys, diabetas ir nutukimas.
Taikant paprastas atsargumo priemones, galima sumažinti miego apnėjos ir su tuo susijusių problemų poveikį. Svarbiausia iš jų yra tai, kad fizinis aktyvumas ir sveikos mitybos kultūra yra pagrindinis mūsų gyvenimo taškas. Tai yra standartai, kurių turėtų laikytis visi, nelaukdami, kol vis tiek serga.
Kai svoris sumažėja iki normalaus lygio, ligos sukeltos problemos pradeda mažėti. Be to, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių naudojimas neigiamai veikia šią ligą. Kai jų nenaudojate, ligos poveikis sumažėja. Nemiegojimas ant nugaros ir tinkamos pagalvės pasirinkimas gali padėti sumažinti simptomus.
Dažnas miego sustojimas miegant yra svarbiausia išvada, rodanti miego apnėją. Šią situaciją dažnai lydi knarkimas. Miego metu neramumas, dažnas šlapinimasis, burnos džiūvimas, prakaitavimas ir knarkimas yra vieni iš miego apnėjos simptomų. Kai kurie simptomai po miego gali būti išvardyti kaip galvos skausmas, mieguistumas, depresija, susikaupimo stoka ir pabudimas iš miego. Nereikia pamiršti, kad miego apnėja labai padidina širdies priepuolio riziką. Ši liga gali sukelti net staigias mirtis miegant. Kadangi liga sukelia deguonies sumažėjimą, riebalų deginimas taip pat sumažės, o dėl deguonies trūkumo organizme atsiras stresas. Nereikia ignoruoti, kad miego apnėjai gali kilti sunkumų metant svorį.
Būkite pirmas, kuris komentuoja