Didžiausia pasaulyje šiltnamių (šiltnamių) žemės ūkio sektoriaus mugė; Growtech 20-oji tarptautinė šiltnamių, žemės ūkio technologijų ir gyvulininkystės įrangos mugė surengė diskusiją pavadinimu „Išgirskite sėklų ekspertą“. Yüksel Tohum Direktorių tarybos pirmininkas Mehmet Yüksel, Selçuk universiteto fakulteto narys prof. Dr. Renginyje, kuriame kaip pranešėjai dalyvavo S. Ahmetas Bağcı ir TSÜAB bei ECOSA prezidentas Yıldıray Gençeris, buvo pabrėžta, kad Turkijos sėklų pramonė, eksportuojanti sėklas į daugiau nei 70 šalių, konkuruoja ne tik su pasauliu kai kuriose produktų grupėse. , tačiau lenkia daugelį šalių dideliu atstumu, kurį įveikė per 30 metų.
Lapkričio 24–27 d. Antalijoje vykstančioje 20-ojoje tarptautinėje šiltnamių, žemės ūkio technologijų ir gyvulininkystės technikos mugėje „Growtech“ vyksta daug renginių, kurių darbotvarkėje pristatoma sektoriaus ateitis ir poreikiai, dalyvaujant aukščiausio lygio valdininkams ir ekspertams. Mugėje naujausi sėklų ir sėklų pramonės įvykiai buvo aptarti panelėje „Išgirskite sėklų ekspertą“, kurią moderavo Buket Sakmanlı Apaydın. Yüksel Tohum Direktorių tarybos pirmininkas Mehmet Yüksel, Selçuk universiteto fakulteto narys prof. Dr. S. Ahmet Bağcı ir Sėklų pramonininkų ir gamintojų subasociacija TSÜAB bei ECOSA prezidentas Yıldıray Gençeris dalyvavo kaip pranešėjai.
KLAUSYKITE TOHUMU EKSPERTO
TSÜAB prezidentas Yıldıray Gençer, kuris pirmasis kalbėjo grupėje, pateikė informaciją apie istorinę turkiškų sėklų raidą. Gençeris sakė: „Pandemijos metu matėme, koks svarbus yra maistas, taigi ir sėklos, ir kad tie, kurie turi sėklų, iš tikrųjų turi maistą. Turkijos sėklų pramonė yra jaunas sektorius. Šiuo metu Turkijos sėklų pramonė per trumpą laiką parašė sėkmės istoriją. Šiai dienai sėklas eksportuojame į daugiau nei 70 šalių. Nors esame jauni, tapome konkurencingi su šalimis, kurios prasidėjo prieš 300 metų. 2023 m. siekėme išauginti 1.5 mln. tonų sėklų ir esu įsitikinęs, kad šį tikslą pasieksime. Kai dirbame su skirtingomis produktų grupėmis, matome, kad kai kuriose produktų grupėse reikia MTEP darbo. Valstybės teikiama parama šiuo klausimu yra labai svarbi. Kaip Turkijos sėklų pramonė, mes tapome konkurencingi su pasauliu. „Tikrai pasitikėk turkiška sėkla“.
ATEINA SĖKLŲ AUGINIMO MOKYKLA
Teikdamas informaciją apie Sėklų mokyklą, kurioje jie tęsia savo darbą kaip Sėklų pramonininkų ir gamintojų subsąjunga (TSÜAB), Yıldıray Gençer sakė: „Su Sėklų mokykla teiksime informaciją apie sėklas visoms suinteresuotosioms žemės ūkio šalims. Deja, mūsų šalyje dezinformacija plinta greitai ir negalime jai užkirsti kelio. „Su Sėklų mokykla užkirsime kelią melagingai ir iškraipytai informacijai“, – sakė jis.
KONKURENJAME SU NYDERLANDAIS IR IZRAELU
Mehmetas Yükselis, „Yüksel Tohum“ direktorių valdybos pirmininkas, sakė, kad Turkijos sėklų pramonė, kuri įsibėgėjo po devintojo dešimtmečio antrosios pusės, per pastaruosius 1980 metų nuėjo ilgą kelią. Teigdamas, kad posakis „Perkame savo sėklas iš Izraelio ir Nyderlandų“ buvo plačiai vartojamas prieš 30 metų, Yükselis pasakė: „Šią diskursą reikia pakeisti dabar. Ypač dėl valgomųjų daržovių, tokių kaip pomidorai, paprikos, melionai ir cukinijos, mes nekonkuruojame su pasauliu, bet lenkiame daugelį šalių. Šiuo atveju neatsiliekame nuo Izraelio ir Nyderlandų. „Kai kuriuose segmentuose juos netgi lenkiame“, – sakė jis. Teigdamas, kad Turkija yra silpna veisimo srityje, bet pažengusi sėklininkystės srityje, Yüksel palietė protėvių sėklų klausimą. Yükselis sakė: „Tai, ką mes vadiname protėvių sėklomis, yra kaimo gyventojų tipai. Turime juos apsaugoti ir perduoti kitoms kartoms. „Savo ateitį galime kurti tik remdamiesi praeitimi“, – sakė jis.
NESUpainiokime HIBRIDŲ SU GMO
Selçuk universiteto dėstytojas prof. Dr. Ahmetas Bağcı palietė hibridinių sėklų klausimą. Prof. teigė, kad Turkijoje yra painiavos tarp GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) ir hibrido. Dr. Bağcı sakė: „Kiekvieną dieną 750 milijonų žmonių pasaulyje eina miegoti nieko nevalgę. 2 milijardai žmonių susiduria su badu. Tik fotosintezė pamaitins tiek daug alkanų žmonių. Viską, ką valgome ir geriame, esame skolingi fotosintezei. Fotosintezė reiškia augalą. Jei augalas nefotosintezuoja, mes negalime gyventi. Kalbant apie hibridinį klausimą. Žodis hibridas skamba gerai, kai naudojamas automobilių markėse, tačiau jį naudojant žemės ūkio sektoriuje žmonės suvokia kaip blogą. Hibridas reiškia didesnį efektyvumą iš vieneto ploto. Jie painioja hibridą su GMO. Hibridas yra palikuonys, gaunami kertant dvi grynas linijas. Pateiksime pavyzdį iš kukurūzų. Iš nehibridinių kukurūzų per vieną kartą gaunate 300–500 kilogramų produkto, o iš hibridinių kukurūzų per vieną kartą gaunate tūkstantį tonų produkto. Taip, hibridui reikia daugiau vandens ir trąšų. Bet jei pritaikysite reikiamus auginimo būdus, vietoje 300 kilogramų ploto vienete gausite toną. Jei negalime pasiekti efektyvumo, turėsime importuoti tą produkto deficitą. Hibridas yra natūralus ir nepainiokime hibrido su GMO. „Jei negalime gaminti savo produktų dideliu greičiu su hibridu, turėsime importuoti deficitą“, – sakė jis.
MUGĖJE VYKSTA DAUG RENGINIŲ, KURIUS LANKYTOJAI SEKIA SU DOMĖGIU
ATSO Growtech Agriculture Innovation Awards, kuriuos Growtech organizuoja nuo 2008 m. ir pastaruosius trejus metus vyko kartu su Antalijos prekybos ir pramonės rūmais (ATSO), mugėje rado savininkus. Augalų selekcijos projektų turgus (BIPP), kuris šiemet buvo organizuojamas jau 5-ąjį kartą bendradarbiaujant su Akdenizo universiteto technologijų perdavimo biuru (Akdeniz TTO), Antalijos prekybos ir pramonės rūmais (ATSO) bei Turkijos sėklų augintojų asociacija (TÜRKTOB). 3-ą kartą priklausė. Trąšų gamintojų, importuotojų ir eksportuotojų asociacijos (GUİD) prezidento Metin Güneş konferencijoje „ES žaliojo kurso poveikis trąšų sektoriui“ buvo pristatytos išvados ir užuominos apie pertvarką, kurią turėtų išgyventi šis sektorius.
Kiti ryškūs įvykiai: „Growtech Agriculture“ jau ketverius metus į darbotvarkę kelia svarbiausius žemės ūkio sektoriaus klausimus. Sohbet„Pasaulinė klimato kaita ir žemės ūkio ateitis“ bus svarstoma kitame posėdyje. Renginį moderuos žemės ūkio rašytojas İrfanas Donatas; Šiltnamių statybos, įrangos ir įrangos gamintojų ir eksportuotojų asociacijos (SERKONDER) prezidentas Halil Kozan, Slėginio drėkinimo pramonininkų asociacijos (BASUSAD) prezidentas Rahmi Çakarız, Selçuk universiteto Žemės ūkio fakulteto fakulteto narys prof. Dr. Kaip pranešėjas dalyvaus Süleyman Soylu. Antalijos sostinės savivaldybės Žemės ūkio paslaugų skyriaus vedėja Seda Özel savo konferencijoje „Dirbame planuoto, valdomo, tapatumo ir tvaraus žemės ūkio Antalijoje labui“ informuos apie naujausius sostinės savivaldybės darbus. TSÜAB surengs diskusiją „Pandemija, klimato kaita ir sėklų svarba“, kurioje kalbės žemės ūkio rašytojas Ali Ekber Yıldırım ir TSÜAB bei ECOSA prezidentas Yıldıray Gençeris.
Būkite pirmas, kuris komentuoja