Šiandien istorijoje: sudegė sultono Abdulazizo pastatyti Ciragan rūmai

Sausio 19-oji yra 19-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Iki metų pabaigos liko 346 dienos.

geležinkelis

• 19 sausio 1884 Mersin-Adana linijos statyba prasidėjo ceremonija.
• 19 Sausis 1891 Salonikų vienuolynas buvo įkurtas priimant Osmanų geležinkelio bendrovės įstatus. Jos kapitalas yra 20 milijonai frankų (880 tūkst. Osmanų Lirų).
• 19 Sausis 2004 30 pradėjo pardavinėti kompiuterizuotus bilietus darbo vietoje.

Įvykiai

• 1474 m. – Köpingas tapo Švedijos miestu.
• 1829 – pirmą kartą atliktas Johanno Wolfgango fon Gėtės kūrinys „Faustas“.
• 1853 – Romoje buvo pastatyta Giuseppe Verdi opera „Il Trovatore“.
• 1861 – Džordžija atsiskyrė nuo JAV.
• 1903 – prancūzų dviratininkas Morisas Garinas laimėjo pirmąsias dviračių lenktynes ​​„Tour de France“. Nors 19 dienų trukusiame 2.428 kilometrų ture dalyvavo 59 varžovai, finišą pasiekti pavyko tik 20 lenktynininkų.
• 1910 – sudegė Çırağan rūmai. Rūmus pastatė sultonas Abdulazizas.
• 1915 m. — George Claude užpatentavo neoninius vamzdžius, skirtus naudoti reklamoje.
• 1915 – Vokietijos imperija Jungtinėje Karalystėje surengė pirmąjį oro antskrydį dirižabliais.
• 1923 m. – buvo išleistas pirmasis „Tan“ laikraščio numeris, kurį išleido Ali Şükrü Bey Ankaroje.
• 1935 – Marshall Field&Co. parduodamos pirmosios Y formos vyriškos kelnaitės.
• 1937 – amerikiečių milijonierius Howardas Hughesas pasiekė greičio rekordą, iš Los Andželo į Niuarką (Naujasis Džersis) nuskridęs per 7 valandas 28 minutes.
• 1941 – II. Antrasis pasaulinis karas: britų pajėgos užpuolė Eritrėją.
• 1942 – II. Antrasis pasaulinis karas: Japonijos kariuomenė užėmė Birmą.
• 1945 – Deutsche Bank ir Deutsche Orientbank nutraukė savo veiklą Turkijoje ir pradėjo ruoštis likvidavimui.
• 1949 – Kuba diplomatiškai pripažino Izraelį.
• 1950 m. – Turkijoje buvo nuspręsta įkurti darbo teismus.
• 1950 – Kinijos lyderis Mao Zedongas pripažino Šiaurės Vietnamą, vadovaujamą Ho Chi Mingo.
• 1956 m. – Cüneyt Arcayürek, žurnalo „Akis“ vyriausioji redaktorė, buvo išteisinta. Arcayürekui buvo iškelta byla dėl jo straipsnio „Kai atėjo katė, pelės pabėgo“.
• 1959 m. – Turkijos Didžiojoje Nacionalinėje Asamblėjoje buvo patvirtinta su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pasirašyta nusavinimo ir konfiskavimo garantijų sutartis. Sandoris spaudoje buvo apibūdinamas kaip grįžimas į kapituliaciją.
• 1960 – pradėjo veikti Turkijos socialistų partija. Generalinė prezidentūra prof. Atifas Akgüças buvo atvežtas.
• 1960 – netoli Esenbogos oro uosto sudužus iš Švedijos sostinės Stokholmo į Ankarą atskridęs „Scandinavian Airlines“ (SAS) keleivinis lėktuvas žuvo 42 žmonės.
• 1961 – Stambule buvo nuspręsta neduoti valstybinių numerių arklių traukiamiems vežimams.
• 1961 m. – Yassıada teismai tęsiasi; Kaltinamieji İpar byloje Adnanas Menderesas, Fatinas Rüştü Zorlu, Hasanas Polatkanas, Medeni Berk, Hayrettin Erkmen ir laivo savininkas Ali İpar buvo nuteisti.
• 1966 – Indira Gandhi, Nehru dukra, tapo Indijos ministre pirmininke.
• 1969 — atsistatydino Amerikos ambasadorius Robertas Komeris. Roberto Komerio tarnybinį automobilį sudegino studentai per jo vizitą Artimųjų Rytų technikos universitete sausio 6 d.
• 1969 – Prahoje mirė studentas, vardu Janas Palachas, praėjus trims dienoms po to, kai susidegino protestuodamas prieš Sovietų Sąjungos invaziją į Čekoslovakiją. Prahoje buvo surengtos protesto demonstracijos.
• 1977 m. – iškrito sniegas Majamyje-Floridoje: pirmą kartą Floridos istorijoje.
• Paskutinis iš Volkswagen Beetle (Turtle) modelio automobilių, gaminamų nuo 1978 – 1938 m., buvo pagamintas Volkswagen gamyklose Emdene. Vėžlių auginimas Lotynų Amerikoje tęsis iki 2003 m.
• 1981 m. – Bakırköy darbo teismas paskyrė Revoliucinių darbuotojų sąjungų konfederacijos (DİSK) patikėtinį.
• 1983 – Bolivijoje buvo suimtas nacių karo nusikaltėlis Klausas Barbie, dar žinomas kaip Liono mėsininkas.
• 1983 – „Apple“ kompanija paskelbė apie „Apple Lisa“ – pirmąjį komercinį kompiuterį su pele ir „grafine sąsaja“.
• 1983 m. – du nacionalistai, teisiami už Niksaro prokuroro Nihat Gerčeko nužudymą, buvo nuteisti.
• 1988 m. – Socialdemokratų populistų partijos (SHP) deputatas Mehmetas Ali Erenas pasakė, kad Turkijoje yra kurdų problema ir kurdai yra engiami. Įvykiai kilo Turkijos Didžiojoje Nacionalinėje Asamblėjoje.
• 1992 – įvyko Revoliucinės profesinių sąjungų konfederacijos (DISK) Generalinė asamblėja; Kemal Nebioğlu buvo išrinktas generaliniu prezidentu.
• 1997 – Yasser Arafat pirmą kartą per 30 metų atvyko į Hebroną, švęsdamas Hebrono, paskutinio Izraelio kontroliuojamo Vakarų Kranto miesto, perdavimo Palestinai.
• 1998 – asmuo, vardu Kenanas Şeranoğlu, iš 30 tūkstančių žmonių surinko 8,6 trilijonus lirų, vardu Titan Saadet Chain. Birželio 15 d. Şeranoğlu ir 7 kaltinamieji, įskaitant jos tėvą, buvo nuteisti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis už sukčiavimą.
• 2004 m. – šuo vardu Rubija įkopęs į Akonkagvos kalno viršūnę pasiekė pasaulio rekordą šioje srityje.
• 2005 m. – darbuotojai, protestuodami prieš sprendimą uždaryti SEKA Izmito gamyklą, nusprendė nepalikti gamyklos.
• 2005 – Londono Karališkojoje menų akademijoje atidaryta paroda „Turkai: tūkstantmečio kelionė 600–1600“.
• 2006 – NASA kosminis zondas „New Horizons“ pradėjo kelionę Plutono link.
• 2007 – per ginkluotą išpuolį žuvo žurnalistas Hrantas Dinkas.
• 2010 – Hamas lyderis Mahmoud al-Mabhuh buvo nužudytas savo viešbutyje Dubajuje.
• 2011 – Rize deputatas Mesutas Yılmazas atsistatydino iš Demokratų partijos. Parlamente atstovaujamų partijų skaičius sumažėjo iki 6.

gimimų

• 1736 m. – James Watt, škotų išradėjas (padėjęs pradėti pramonės revoliuciją išradęs garo mašiną) (m. 1819 m.)
• 1798 m. – Auguste'as Comte'as, prancūzų filosofas (laikomas sociologijos ir pozityvizmo pradininku) (m. 1857 m.)
• 1802 m. – Sylvain Van de Weyer, Belgijos ministras pirmininkas (m. 1874 m.)
• 1803 m. – Sarah Helen Whitman, amerikiečių poetė, eseistė, transcendentalistė ir spiritistė (m. 1878 m.)
• 1807 m. – Robertas Edwardas Lee, amerikiečių generolas (m. 1870 m.)
• 1808 m. – Lysander Spooner, amerikiečių politinis mąstytojas, eseistas ir brošiūrų autorius, unitas, panaikinimo šalininkas (m. 1887 m.)
• 1809 m. – Edgaras Allanas Poe, amerikiečių pasakotojas, poetas, kritikas ir leidėjas (m. 1849 m.)
• 1830 m. – Johanna Hiedler, Adolfo Hitlerio (m. 1906 m.) močiutė iš motinos pusės.
• 1839 m. – Paul Cezanne, prancūzų tapytojas (vienas didžiausių postimpresionistų menininkų ir kubizmo pradininkas) (m. 1906 m.)
• 1851 m. – Jacobus Kapteyn, olandų astronomas (m. 1922 m.)
• 1863 m. – Verneris Sombartas, vokiečių ekonomistas ir sociologas (m. 1941 m.)
• 1863 m. – Aleksandras Serafimovičius, sovietų rašytojas (m. 1949 m.)
• 1865 m. – Valentinas Serovas, rusų tapytojas (m. 1911 m.)
• 1866 m. – Carl Theodor Zahle, Danijos ministras pirmininkas (m. 1946 m.)
• 1871 m. – Dame Gruev, Bulgarijos revoliucionierius (m. 1906 m.)
• 1873 m. – Hamide Javanshir, Azerbaidžano filantropas ir moterų teisių aktyvistė (m. 1955 m.)
• 1873 m. – Duffas Pattullo, 22-asis Britų Kolumbijos ministras pirmininkas (m. 1956 m.)
• 1878 m. – Herbert Chapman, Anglijos futbolininkas ir vadybininkas (m. 1934 m.)
• 1879 m. – Guido Fubini, italų matematikas (m. 1943 m.)
• 1882 m. – Selahattin Adil, Turkijos kareivis ir politikas (m. 1961 m.)
• 1884 m. – Ivanas Mayskis, sovietų diplomatas, istorikas ir politikas (m. 1975 m.)
• 1890 m. – Ferruccio Parri, 43-ias Italijos ministras pirmininkas (m. 1981 m.)
• 1890 m. – Fevzi al-Kavukçu, arabų karys ir politikas (m. 1977 m.)
• 1892 m. – Ólafuras Thorsas, Islandijos ministras pirmininkas (m. 1964 m.)
• 1897 m. – Emilis Maurice'as, Vokietijos politikas (m. 1972 m.)
• 1912 m. – Leonidas Vitalijevičius Kantorovičius, sovietų matematikas ir ekonomistas (1975 m. Nobelio ekonomikos premija pasidalino su Tjalling Koopmans) (m. 1986 m.)
• 1921 m. – Patricia Highsmith, amerikiečių autorė (m. 1995 m.)
• 1923 m. – Markus Wolf, Rytų Vokietijos šnipas ir Stasi prezidentas (m. 2006 m.)
• 1931 m. – Altan Günbay, turkų kino aktorius (m. 2014 m.)
• 1933 m. – Suphi Kaner, turkų aktorė, režisierė, scenarijaus autorė ir prodiuserė (m. 1963 m.)
• 1940 m. – Güngör Mengi, turkų žurnalistas ir apžvalgininkas
• 1942 m. – Tamer Yiğit, turkų aktorius
• 1943 m. – Janis Joplin, amerikiečių dainininkė ir dainų autorė (pirmoji baltaodė septintojo dešimtmečio bliuzo dainininkė) (m. 1960 m.)
• 1945 m. – John Lithgow, amerikiečių aktorius ir muzikantas
• 1946 m. ​​– Dolly Parton, amerikiečių kantri dainininkė
• 1949 m. – Robertas Palmeris, anglų dainininkas (m. 2003 m.)
• 1954 m. – Cindy Sherman, amerikiečių fotografė ir kino režisierė
• 1961 m. – Hakanas Aytekinas, turkų dokumentinio filmo režisierius
• 1961 m. – Hayri Sezgin, turkų imtynininkas (m. 2013 m.)
• 1980 m. – Jensonas Buttonas, Didžiosios Britanijos Formulės 1 pilotas
• 1981 m. – Asier del Horno, baskų futbolininkas
• 1984 m. – Mickey Sumner, anglų aktorė
• 1985 m. – Duško Tošić, Serbijos futbolininkas
• 1986 m. – Moussa Sow, prancūzų kilmės Senegalo profesionalus futbolininkas
• 1987 m. – Huban Öztoprak, turkų teatro, televizijos serialų ir kino aktorė (m. 2014 m.)
• 1992 m. – Loganas Lermanas, amerikiečių menininkas
• 1992 m. – Shawn Johnson, amerikiečių gimnastas
• 1993 m. – Gülşah Duman, Turkijos krepšininkas

ginklas

• 1467 m. – Yahya bin Muhammed Münavi, arabų fiqh ir haditų žinovas (g. 1396 m.)
• 1571 m. – Paris Bordone, Venecijos dailininkas (g. 1500 m.)
• 1629 m. – Abasas I, 5-asis Safavidų dinastijos valdovas (g. 1571 m.)
• 1823 m. – Williamas Lambtonas, britų karys ir geodezininkas (g. 1756 m.)
• 1855 m. – Jean-Baptiste Paulin Guérin, prancūzų portretų tapytojas (g. 1783 m.)
• 1865 m. – Pierre-Joseph Proudhon, prancūzų socialistas ir žurnalistas (vienas iš anarchizmo teoretikų) (g. 1809 m.)
• 1871 m. – Charles Gumery, prancūzų skulptorius (g. 1827 m.)
• 1949 m. – Aleksandras Serafimovičius, sovietų rašytojas (g. 1863 m.)
• 1962 m. – Onn Cafer, Malajų politikas (g. 1895 m.)
• 1964 m. – Firminas Lambotas, Belgijos dviratininkas (g. 1886 m.)
• 1970 m. – Hamza Humo, bosnių poetas, dramaturgas ir romanistas (g. 1895 m.)
• 1978 m. – Feridun Çölgeçen, turkų kino ir teatro aktorius (g. 1911 m.)
• 1982 m. – Ahmet Şükrü Esmer, turkų politikos istorikas ir rašytojas (g. 1891 m.)
• 1982 m. – Enver Ziya Karal, Turkijos akademikas, istorikas, politikas ir Turkijos istorijos draugijos prezidentas (g. 1906 m.)
• 1990 m. – Sebahattinas Selekas, turkų rašytojas (g. 1921 m.)
• 1990 m. – Aleksandras Pečerskis, lyderis, 14 m. spalio 1943 d. išgyvenęs po nacių nusikaltimų sovietų karo belaisviams ir vienas iš masinio pabėgimo iš Sobiboro naikinimo stovyklos organizatorių (g. 1909 m.)
• 1992 m. – Sema Savaş, turkų teatro menininkė
• 1992 m. – Yesari Asım Arsoy, klasikinės turkų muzikos kompozitorius (g. 1900 m.)
• 1994 m. – Necmi Rıza Ahıskan, turkų klasikinės muzikos atlikėjas (g. 1915 m.)
• 2000 m. – Bettino Craxi, italų politikas ir buvęs Italijos ministras pirmininkas (g. 1934 m.)
• 2000 m. – Hedy Lamarr, austrų kilmės amerikiečių aktorė ir mokslininkė (g. 1914 m.)
• 2000 m. – Sevim Çağlayan, turkų klasikinės muzikos atlikėjas (g. 1934 m.)
• 2007 m. – Bam Bam Bigelow, amerikiečių imtynininkas (g. 1961 m.)
• 2007 m. – Hrantas Dinkas, armėnų kilmės turkų žurnalistas (g. 1954 m.)
• 2007 m. – Muratas Nasirovas, Rusijos dainininkas (g. 1969 m.)
• 2008 m. – Cüneyt Koryürek, turkų žurnalistė ir rašytoja (g. 1931 m.)
• 2008 m. – Suzanne Pleshette, amerikiečių aktorė (g. 1937 m.)
• 2008 m. – Ufuk Esin, Turkijos akademikas, archeologas ir TÜBA narys (g. 1933 m.)
• 2009 m. – Abdülkerim Kırca, Turkijos karys (savižudis) (g. 1956 m.)
• 2011 m. – Hasanas Ünal Nalbantoğlu, Turkijos akademikas ir sociologas (g. 1947 m.)
• 2013 – İsmet Hürmuzlü, turkmėnų kilmės turkų teatro, kino ir televizijos serialų aktorius, rašytojas ir režisierius (g. 1938 m.)
• 2013 m. – Toktamış Ateş, turkų akademikas ir rašytojas (g. 1944 m.)
• 2016 m. – Ettore Scola, italų kino režisierius ir scenaristas (g. 1931 m.)
• 2017 m. – Miguelis Ferreris, amerikiečių aktorius ir balso aktorius (g. 1955 m.)
• 2019 m. – Red Sullivan, profesionalus Kanados ledo ritulio žaidėjas ir treneris (g. 1929 m.)