TURKSTAT skelbia 2021 m. gruodžio mėn. būsto pardavimo statistiką

Užsieniečių susidomėjimas būstu nesibaigia
Užsieniečių susidomėjimas būstu nesibaigia

TURKSTAT paskelbė 2021 m. gruodžio mėn. būsto pardavimo statistiką. Turkijoje, kur parduota 1 mln. 491 tūkst. 856 rezidencijos, užsieniečiai 7 metais iš viso įsigijo 841 tūkst. 2021 rezidencijas, iš jų 58 tūkst. 576 – gruodį.

Stambulas pirmoje vietoje

Teikdamas informaciją apie būsto statistiką, nekilnojamojo turto brokeris Songülas Özsanas sakė: „Stambulas turėjo didžiausią būsto pardavimo dalį – 276 tūkst. 223 būsto pardavimai ir 18,5 proc. Po Stambulo rikiuojasi Ankara su 144 tūkst. 104 būstų pardavimu ir 9,7 proc. akcijų, o Izmiras su 86 tūkst. 722 būstais ir 5,8 proc. Provincijos, kuriose parduota mažiausiai namų, buvo atitinkamai Hakkari (267 namai), Ardahan (377 namai) ir Bayburt (871 namas).

Daugiausiai gavo iraniečiai

Nurodydamas, kad būsto pardavimas užsieniečiams, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 2021 proc. ir 43,5 m. pasiekė 58 tūkst. 576, Özsanas sakė: „2021 m. parduotų būstų užsieniečiams dalis sudarė 3,9 proc. Stambulas užėmė pirmąją vietą pagal būsto pardavimą užsieniečiams, pardavęs 26 tūkst. 469 namus. Po Antalijos liko Antalija su 12 tūkst. 384 namais ir Ankara su 3 tūkst. 672 namais. Būsto pardavimas užsieniečiams 2021 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 77,1 proc. ir sudarė 7 tūkst.841. Gruodį Stambulas užėmė pirmąją vietą pagal būsto pardavimą užsieniečiams, pardavęs 3 tūkst. 300 namų. Po Antalijos atsiliko Antalija su parduota 827 namais, o Ankara – atitinkamai 489 namais.

Teigdamas, kad Irano piliečiai 2021 m. įsigijo 10 tūkst. 56 namus, Özsanas sakė: „Po to sekė Irako piliečiai su 8 tūkst. 661 namu ir Rusijos Federacijos piliečiai su 5 tūkst. 379 namais. Tarp šalių, kurios susidomėjo Turkija, buvo Afganistano, Vokietijos, Kazachstano, Kuveito, Azerbaidžano ir JAV piliečiai.

„Reikia apribojimų“

Didžiausia priežastis užsieniečiams įsigyti būstą – vertės praradimas TL ir pilietybės suteikimas užsieniečiams, perkantiems nekilnojamojo turto už 250 tūkst. Išreikšdamas, kad turi būti taikomi tam tikri apribojimai parduodant būstą užsieniečiams, Özsanas sakė: „Rezidencijų pardavimas užsieniečiams yra labai svarbus užsienio valiutos įplaukoms į Turkiją, tačiau tuo metu, kai mūsų piliečiai negali rasti nuomojamo būsto. ar pardavimas, būtina atkreipti dėmesį į pardavimus užsieniečiams. Anksčiau būsto kaina buvo 1 milijonas dolerių, tai buvo sumažinta iki 250 tūkstančių dolerių. Dabar dėl statybų atsargų tirpimo, kodėl pardavinėjama užsieniečiams, kol reikia būsto 3-5 metams? Kai kuriose svetainėse, esančiose tokiuose regionuose kaip Beylikdüzü ir Esenyurt, pardavimai vykdomi tik užsieniečiams. Tai neturėtų būti leidžiama, o prekybai užsieniečiams turėtų būti taikomas 5-10 procentų apribojimas, atsižvelgiant į svetainės bendrą sumą.

Nuo sirų iki kinų…

Teikdamas informaciją apie Turkiją mėgstančių užsieniečių šalis, Özsanas sakė: „Pirmoje vietoje yra tokios šalys kaip Sirija, Pakistanas, Afganistanas ir Irakas, tačiau kinai taip pat perka Turkijos pasą ir perka namą, kad galėtų vykti į JAV. lengvai. Dėl šios priežasties kai kuriose svetainėse jie nusipirko net šimtus butų. Šiomis dienomis, kai Turkijos piliečiai negali susirasti būsto, tokia situacija sukuria didelę problemą.

„Parduokime biurą, o ne namą“

Özsanas atkreipė dėmesį, kad biurai ir parduotuvės turėtų būti parduodami, o ne būsto pardavimas užsieniečiams, ir sakė: „Nors namų nėra, nėra teisinga duoti užsieniečiams ribotus namus. Tačiau šiuo metu yra didžiulis biurų ir parduotuvių perteklius. Biurai ir parduotuvės gali būti parduodami užsieniečiams, kad būtų panaikinta ši pasiūla. Tokiu būdu gaunamos ir didesnės pajamos, ir išsprendžiama miestiečių būsto radimo problema“.

Būkite pirmas, kuris komentuoja

Palik atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*