Medipol Mega universiteto ligoninės Krūtinės ligų skyriaus profesorius. Dr. Muhammedas Eminas Akkoyunlu pareiškė pareiškimus apie miego svarbą, sakydamas, kad yra 87 skirtingos ligos, kurios sutrikdo miego struktūrą.
Uyku yapısını bozan 87 ayrı hastalığın olduğunu ifade eden Medipol Mega Üniversite Hastanesi Göğüs Hastalıkları Bölümü’nden Prof. Dr. Muhammed Emin Akkoyunlu, “Uyku yapısını bozan unsurlar tespit edilmezse ne kadar uyursanız uyuyun, uykunun kalitesi bozuk olduğu için ciddi problemlere neden olur. Bu nedenle bizim için aslında en önemli şey gündüz uykunun gelip gelmediğidir. Bu durum uyku hastalıkları için önemli bir belirteçtir. Aynı zamanda sabah kalkıldığında yeterince uykunuzu alıp almadığınız ve aynı zamanda horlamanın olup olmadığı da önemli parametrelerdir” diye belirtti.
Sakydamas, kad miegas yra būtinas visoms gyvoms būtybėms, Akkoyunlu sakė: „Miego poreikis ir forma iš dalies keičiasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus. Miego režimas užtikrina, kad informacija, kurią turime talpykloje, būtų išmesta į ilgą atmintį. Tai padeda apdoroti informaciją. Tuo pačiu metu jis sudaro pagrindinius pagrindinius statybinius blokus, leidžiančius naudoti smegenis, kurias vadiname protu, užmezgant ryšius tarp smegenų ląstelių. Tai taip pat užtikrina koncentraciją ir refleksų koordinavimą. Be to, jis reguliuoja širdies ritmą, jos darbą ir širdies ir kraujagyslių sistemą. Jis skatina augimą reguliuodamas hormonus. Visų pirma, augimo hormonas išskiriamas tik naktį. Todėl mamos sako, kad jų vaikai turi miegoti ir augti, o ne, kad valgytų ir augtų. Kai valgo, jis priauga svorio, o kai miega – auga“.
Įtakoja odos sveikatą
Pabrėždamas, kad augimo hormonas suaugusiems atlieka labai rimtą funkciją, nepaisant augimo sustojimo, Akkoyunlu sakė: „Suaugusiesiems augimo hormonas lėtina senėjimą, saugo odos vientisumą, odos grožį, saugo ir palaiko visus organus. Tuo pačiu miegas yra būdas išskirti hormonus, būtinus užkirsti kelią diabeto vystymuisi ir būklių, susijusių su per dideliu svorio padidėjimu, kurį vadiname metaboliniu sindromu, atsiradimui. Trumpai tariant, miegas yra vienas iš svarbiausių parametrų norint egzistuoti ir gyventi dieną.
Miego etapai gali skirtis priklausomai nuo hormonų pusiausvyros.
Primindamas, kad intensyvus miego poreikis yra bet kokio amžiaus, Akkoyunlu sakė: „Vaikystėje ir ankstyvoje vaikystėje miego poreikis yra didžiausias. Naujagimiai miega apie 20 valandų per parą. Jie maitindamiesi praleidžia maždaug 1–2 valandas. Su amžiumi šis poreikis palaipsniui mažėja. Iki 12–13 metų miego reikia apie 8–9 valandas. Paauglystėje vyksta pokytis miego fazėje. Paprastai miego laikotarpis yra nuo 22.00:08.00 vakaro iki 7:8 ryto, o miego fazė gali pasikeisti paauglystėje dėl hormonų aktyvavimo. Pavyzdžiui, paaugliai dėl to gali atsibusti šiek tiek vėliau. Taip yra dėl hormonų pusiausvyros įtakos miego laikui. Žvelgiant į suaugusiųjų laikotarpį, vidutiniškai reikia 65-XNUMX valandų miego. Tas pats pasakytina ir apie XNUMX metų amžių, tai yra laikotarpis, kurį mes vadiname senatve“, – sakė jis.
Miego kokybės gerinimas yra svarbus mūsų sveikatai.
Akkoyunlu, teigęs, kad bėgant amžiui keičiasi miego fazės, sakė: „Senstant miegas dažniau dalijasi dėl sveikatos sutrikimų arba dėl dažno šlapinimosi. Be to, sumažėja gilus miegas ir REM miegas. Tačiau įrodyta, kad vyresnio amžiaus žmonių, kuriems nesumažėja REM ir gilus miegas, gyvenimo trukmė yra daug ilgesnė, širdies ir kraujagyslių ligomis sergama rečiau, jie atrodo daug jaunesni už bendraamžius. Dėl to, nors miego kiekis, trukmė ir laikas skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir papildomų ligų, visiems žmonėms reikia reguliaraus, tinkamo ir sveiko miego. Bene svarbiausias dalykas čia yra 87 skirtingų ligų, sukeliančių miego struktūros sutrikimus, egzistavimas. Jei jie nebus aptikti, nesvarbu, kiek ilgai miegosite, tai sukels rimtų simptomų ir problemų, nes miego kokybė yra prasta.
Didžiausias miego apnėjos simptomas yra knarkimas.
Pabrėždamas, kad labiausiai paplitusi liga yra miego apnėjos sindromas, Akkoyunlu baigė savo žodžius taip:
„Ši ligų grupė atsiranda dėl viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo. Didžiausias simptomas yra knarkimas. Kartu tai yra sąlyga, kurią vadiname perdėtu dienos mieguistumu, tai yra miego buvimas dienos metu, kai įprastai reikia nemiegoti. Dėl šios priežasties mums svarbiausias veiksnys yra tai, ar miegame dieną, ar ne. Tai svarbus miego sutrikimų rodiklis. Tuo pačiu metu, atsikėlus ryte, ar pakankamai išsimiegate ir ar knarkiate, yra svarbus rodiklis. Jei nėra jokios miego struktūros problemų arba nesikeičia miego trukmė, bet dieną vis tiek kankina nemiga, jei ryte atsikeliate pavargę ir kalbama apie knarkimą, tuomet būtinai reikėtų pasikonsultuoti su krūtinės ląstos ligų gydytoju.
Būkite pirmas, kuris komentuoja