Artimųjų Rytų instituto direktoriaus pavaduotojas. doc. Pabrėždamas, kad Jungtinės Tautos dėl savo struktūros negalėjo aktyviai dalyvauti sprendžiant Rusijos ir Ukrainos krizę, daktaras Erdi Şafakas atkreipia dėmesį, kad ši situacija dar labiau padidino įtampą, į darbotvarkę įtraukdama Ukrainos narystę NATO.
Nuo 2014 metų kartkartėmis į ginkluotą Rusijos ir Ukrainos konfliktą virstanti krizė ir toliau išlieka vienu svarbiausių įtampos šaltinių ne tik regione, bet ir visame pasaulyje. Pastarosiomis savaitėmis į darbotvarkę iškilo Ukrainos priėmimo į NATO scenarijus, didinantis ginkluoto konflikto ir karo riziką. Artimųjų Rytų universiteto Tarptautinės teisės katedros lektorius ir Artimųjų Rytų instituto direktoriaus pavaduotojas asistentas. doc. Dr. Erdi Şafak, Jungtinės Tautos; Pabrėždamas, kad jam nepavyko būti efektyviu veikėju tarp dviejų šalių prasidėjusioje ir Rusijos ir Vakarų susirėmimu virtusioje krizėje, jis sako, kad ši situacija dar labiau padidino įtampą.
Rusija: Ukrainos narystė NATO yra karo priežastis!
Taigi kodėl JT negali atlikti pakankamai aktyvaus vaidmens šioje krizėje? Atsakymas į šį klausimą kyla iš to, kad Rusija, viena iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų narių, yra krizės centre, o Kinijos Liaudies Respublika, kita nuolatinė narė, stojo į Rusijos pusę krizės metu. Tai, kad Rusija ir Kinija turi veto teisę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje priimti sprendimus, neleidžia Jungtinėms Tautoms imtis aktyvaus vaidmens šioje krizėje. Dėl šios priežasties Vakarų pasaulyje, norinčiame atstumti Rusiją į Ukrainą, diskutuojama apie NATO įsitraukimo scenarijus. Asst. doc. Dr. Erdi Šafakas, primindamas griežtus Rusijos pareiškimus, kad Ukrainos narystė NATO taps karo priežastimi, vertina, kad „Vakarų pasaulio NATO žingsnis gali sukelti regioninį ir net pasaulinį karo pavojų“.
Įtempti pareiškimai ateina vienas po kito...
Teigdamas, kad Europos Sąjunga ir JAV griežtai reagavo į Maskvos karines siuntas prie Ukrainos sienos, „Assist“. doc. Dr. Şafakas primena, kad JAV prezidentas Joe Bidenas telefonu su Ukrainos prezidentu Volodomiru Zelenskiu pareiškė, kad JAV ir toliau rems Ukrainą Rusijos agresijos Donbase ir Kryme akivaizdoje.
Primindamas, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kalbėjosi su Zelenskiu apie Rusijos karinę veiklą Ukrainoje ir išreiškė Aljanso paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, Assist. doc. Dr. Aušra, „Kremlius SözcüDmitrijaus Peskovo pareiškimas, kad Rusija imsis papildomų priemonių savo saugumui užtikrinti, jei JAV ir NATO kariškai rems Ukrainą, ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo bandymai pradėti naują karą Ukrainos Donbaso regione. Jo pareiškimas, kad jis sunaikins šalį, rodo. kad įtampa ir toliau didės artimiausiomis dienomis.
Veiksmai, kurių reikia imtis prieš galimą konfliktą
JT Chartijos skirsnyje „Taikus ginčų sprendimas“ teigiama, kad „derybos“, „tyrimas“, „tarpininkavimas“, „susitaikymas“, „arbitražas“, „teismas“, „regioninis arbitražas“, siekiant taikaus sprendimo. Tokių situacijų, kurios gali kelti grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, sprendimus, pavyzdžiui, pasitelkti organizacijas ir susitarimus“ arba „naudoti kitas pačių šalių taikias priemones“. Be šių būdų, Saugumo Taryba taip pat gali prisidėti prie taikaus konfliktų sprendimo. Tačiau yra svarbių klaustukų, kiek šie metodai bus naudingi Ukrainos ir Rusijos krizei. Teigdamas, kad JAV kol kas ėmėsi tarpininkavimo derybų tarp Rusijos ir Ukrainos, Assist. doc. Dr. Erdi Şafakas teigia, kad JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno po šių susitikimų išsakyti žodžiai: „Pasiūlėme Rusijai rimtą diplomatinį sprendimą, pasirinkimas priklauso nuo jų“ rodo, kad klausimas dar toli gražu nėra išspręstas. Pagalba. doc. Dr. Erdi Şafakas, pabrėždamas, kad tiesioginis JT ir NATO įsitraukimas į Rusijos ir Ukrainos krizę yra tolima galimybė artimiausioje ateityje, sakė: „Nors neatrodo įmanoma išspręsti šio klausimo bendru susitaikymu; Tęsiant diplomatinius ryšius ir derybas, galimas karštas konfliktas tarp dviejų regiono šalių gali neperaugti į pasaulinį konfliktą.
Kaip prasidėjo Rusijos ir Ukrainos konfliktas?
Teigdamas, kad pirmosios abiejų šalių krizės sėklos buvo pasėtos oranžine revoliucija Ukrainoje 2003–2005 m., Assist. doc. Dr. Erdi Şafakas primena, kad Rusija šį procesą suvokia kaip tiesioginę grėsmę sau. Pagalba. doc. Dr. Şafakas paaiškino, koks procesas vyko taip: „2014 m. Rusija pirmiausia okupavo Krymą, o paskui aneksavo. Po to Rusija savo milicijos pajėgomis įsiveržė į Ukrainos Donbaso regioną, kuris ypač svarbus savo pramone. Be to, didelę Ukrainos gyventojų dalį sudaro rusakalbių mažuma, o Rusija save laiko šios mažumos „globėja“. Kita vertus, Ukraina nori pabėgti nuo Rusijos šešėlio, artėdamas prie Europos. Visa tai yra įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos pagrindas.
Būkite pirmas, kuris komentuoja