Viena pagrindinių pasaulinę dimensiją pasiekusios maisto švaistymo problemos priežasčių – žmonių perimami vartojimo įpročiai. Planetos ateičiai labai svarbu išmokti ir įgyvendinti būdus, kaip sumažinti neigiamą maisto švaistymo poveikį.
Kas yra maisto atliekos?
Maistinės medžiagos, kurias žmonės turi vartoti, kad galėtų atlikti savo gyvybinę veiklą, yra maistas. Kita vertus, maisto švaistymas gali būti apibūdinamas kaip besaikis pagaminto maisto ir jo švaistymas nesuvartojus. Nuo lauko iki tiekimo grandinių, nuo prekybos punktų iki namų maisto švaistymas atsiranda tada, kai pagamintas maistas yra švaistomas, sunaikinamas arba nesuvartojamas beveik visomis sąlygomis. Kasmet pasaulyje iššvaistoma apie trečdalis žmonėms vartoti skirto maisto, arba apie 1,3 milijardo tonų maisto. Ypač vaisiai, daržovės ir grūdai yra labiausiai švaistomi maisto produktai. Maisto švaistymas taip pat reiškia išteklių, tokių kaip vanduo, žemė, energija, darbas ir kapitalas, švaistymą. Šiuo atžvilgiu tai yra viena iš klimato krizės priežasčių.
Kodėl atsiranda maisto švaistymas?
Daug veiksnių, tokių kaip netinkama ekonominė infrastruktūra, neteisinga žemės ūkio ir maisto politika, nepakankama technologinė įranga, vaidina lemiamą vaidmenį maisto švaistymui. Siekiama iš gamybos punktų surinktą maistą tinkamomis sąlygomis ir kuo greičiau pristatyti vartotojui. Nuostoliai patiriami kiekviename tiekimo grandinės etape – nuo derliaus nuėmimo iki laikymo ir aušinimo metodų, nuo transportavimo iki proporcingo maisto paskirstymo gyventojams.
Beveik pusė maisto atliekų susidaro dėl individualios veiklos. Maistas, kurio kiekis atkeliaudamas iš ūkio ant stalo palaipsniui mažėja, dėl žmonių pirkimo ir vartojimo įpročių pasiekia paskutinę atliekų stadiją. Labiausiai lemiamas maisto švaistymo veiksnys yra žmonių klaidingas maisto poreikių apskaičiavimas. Pagrindinis maisto atliekų šaltinis yra tai, kad asmenys neperka maisto pagal savo poreikius, o perteklinis ir nepanaudotas maistas išmetamas arba paliekamas pūti.
Apie maisto švaistymą Turkijoje
Dabartiniais Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos duomenimis, maisto švaistymas dėl vartojimo namų ūkyje Turkijoje kasmet siekia 7,7 mln. Tai reiškia, kad per metus vienam žmogui tenka apie 93 kg maisto atliekų. Atsižvelgus į pramonines maisto atliekas, maisto atliekos Turkijoje siekia iki 18 mln. Atsižvelgiant į visus šiuos duomenis, galima suprasti, kad Turkija yra viena iš šalių, kurioje reikėtų imtis rimtų priemonių dėl maisto švaistymo.
Kaip galime išvengti maisto švaistymo?
Sparčiai didėjant maisto švaistymui visame pasaulyje, tapo aktualesnis klausimas, kaip išvengti šios problemos. Mažinant maisto švaistymą, svarbu kiekviename tiekimo grandinės etape sukurti profesionalesnes priemones. Be to, asmenys taip pat atlieka svarbų vaidmenį kuriant sprendimus. Štai ką galite padaryti, kad išvengtumėte maisto švaistymo:
Nustatykite savo poreikius: Atidžiai stebėkite savo savaitės maisto pirkimą. Jei jūsų namuose yra maisto atliekų, nustatykite savo tikruosius poreikius stebėdami, kas ir kodėl švaistoma.
Apsipirkite protingai: Apsipirkite maisto su sąrašu, nepirkite daugiau nei jums reikia, o pirkdami maistą visada patikrinkite galiojimo datas.
Tinkamai laikykite maistą: Sužinokite, kokį maistą ir kaip turėtumėte laikyti. Jei reikia, naudokite gilų šaldiklį arba naudokite apsauginius metodus, tokius kaip džiovinimas ir marinavimas.
Įvertinkite likučius: Likučius laikykite šaldytuve ir suvartokite kuo greičiau. Užuot išmetę pasenusią duoną ar vaisius, praradusius šviežumą, pabandykite suteikti jiems dar vieną šansą pasitelkdami kūrybingus receptus.
Padaryti kompostą: Jei turite tinkamos erdvės, kompostui gaminti galite panaudoti maisto gaminimo metu naudojamų medžiagų, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių žievelių, likučius.
Ištirkite be atliekų metodą: Laikykitės „zero waste“ metodo, kad išvengtumėte visų rūšių atliekų, ir stenkitės vadovautis šiuo supratimu savo kasdieniame gyvenime.
Maisto atliekos ir jų padariniai
Maisto švaistymas daro neigiamą poveikį daugeliui gyvenimo aspektų. Pagrindinius iš šių poveikių galima išvardyti taip:
- Pasaulinė maisto krizė ir badas
- Kuro nuostoliai gamyboje ir logistikoje
- Sumažėjęs dirbamos žemės našumas
- Elektros ir vandens išteklių švaistymas
- Darbo jėgos praradimas
- Kapitalo nuostoliai
Tinkamų apsipirkimo ir vartojimo įpročių, kaip sąmoningo vartotojo, perėmimas labai prisideda prie maisto švaistymo prevencijos. Be to, siekiant išvengti bet kokių atliekų, svarbu siekti tvaraus gyvenimo būdo.
Būkite pirmas, kuris komentuoja