Didėjanti įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos, kuri pagal apimtis užima svarbią vietą Turkijos užsienio prekyboje, atsiliepė ir Turkijos logistikos pramonėje.
UTIKAD valdybos pirmininkas Ayşem Ulusoy taip pat įvertino maršrutus, kuriais galima naudotis kilus karui.
Tai, kad nuo vakar vakaro įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos dar labiau išaugo, sukėlė nerimą Turkijos logistikos sektoriuje ir visuose kituose sektoriuose. Nors Ukrainos ir Rusijos sienos vis dar aktyviai atviros, o kirtimai vyksta įprastai, Lugansko ir Donecko savivaldybių sprendimas prisijungti prie Rusijos, Rusijos prezidento Vladimiro Putino pritarimas šiems sprendimams ir dekretų pasirašymas dar kartą pabrėžia karo galimybę regionas.jis nupiešė.
Be to, Turkijos užsienio reikalų ministerija pareiškė nepripažįstanti Rusijos dekreto. Pareiškime taip pat teigiama, kad Rusijos pozicija visiškai prieštarauja Minsko susitarimo klausimams ir reikštų Rusijos pasitraukimą iš susitarimo.
Turėdama 2021 milijardų dolerių užsienio prekybos apimtis su Rusija 27 m., Turkija taip pat turi 6 milijardus dolerių užsienio prekybos apimtis su Ukraina, su kuria ji ypač bendradarbiauja civilinės gynybos srityje. Kaip paveiks mūsų šalies politiniai ir komerciniai santykiai su abiem šalimis, paaiškės artimiausiomis dienomis. Tačiau vertinant esamą situaciją logistikos sektoriuje, pravartu pirmiausia iškelti du klausimus. Pirmasis iš jų yra „Civilinės gynybos logistikos“ padėtis, kurioje mūsų šalis daro didelį skirtumą visame pasaulyje. Šios ir panašios įtampos, karo galimybė tikrai gali pakenkti mūsų šaliai paslaugų sektoriuje.
Kita problema yra ta, kad jei ši įtampa virstų karu, reikia nedelsiant nustatyti alternatyvius maršrutus ir imtis būtinų atsargumo priemonių kertant esamus maršrutus. Jei Gruzijos Verhniy Lars Gate ir Azerbaidžano Derbento vartai išryškės kaip alternatyvūs maršrutai, ilgainiui kils problemų. Mat tiek technologinei infrastruktūrai, tiek transporto priemonių laukimui abiejų vartų nepakaks, jeigu krovinių eismas pasisuks šia kryptimi.
Turint omenyje, kad apie 60-65% mūsų prekybos su Rusija apimties yra teikiama per Ukrainą, prie šių dviejų vartų galima patirti labai rimtų sankaupų. Čia gali būti įmanoma pratęsti vartus ir tranzito laiką bent 10 dienų. Pravartu būtų neignoruoti galimybės, kad dėl šių problemų krovinių vežimo tarifai padidės 40-50 procentų.
Kita alternatyva galėtų būti jau seniai darbotvarkėje buvę ro-ro skrydžiai tarp Rusijos ir Turkijos. Ro-Ro kelionė tarp Turkijos ir Rusijos iš principo yra pagrįsta, tačiau būtų daug patogesnė tiek Gruzijos, tiek Azerbaidžano kirtimams.
Tačiau Rusija savo uostus apibrėžia kaip konteinerių krovos zonas ir nori TIR taikyti vietines konteinerių išlaidas. Pastaraisiais metais šia kryptimi vyko derybos tarp Rusijos ir Turkijos; Rusija ne tik parodė Ro-Ro kelionėms tinkamą uostą, Ro-Ro projektas negalėjo būti įgyvendintas, nes siūlomi uostai buvo dalijami su konteinerių laukais, o skiriamos teritorijos buvo ribotos. Net ir įprastu laikotarpiu į ro-ro ekspedicijas nemėgstanti Rusija atvers savo uostus prekybai galimo karo Juodojoje jūroje metu – tai dar vienas klaustukas.
Šiuo metu paskutinė galima alternatyva būtų naudoti Baltarusiją ir Lenkiją kaip HUB. Nors šis perdavimo modelis yra daug sunkesnis ir brangesnis, jis išsiskiria tvariomis logistikos paslaugomis.
Būkite pirmas, kuris komentuoja