Šiandien istorijoje: toksinių dujų ataka Halabdžoje Sadamo Huseino įsakymu

Toksiškų dujų ataka Halabdžoje Sadamo Huseino įsakymu
Toksiškų dujų ataka Halabdžoje Sadamo Huseino įsakymu

Kovo 16 yra 75-a metų diena (keliamaisiais metais – 76-a) pagal Grigaliaus kalendorių. Iki metų pabaigos liko 290 dienos.

geležinkelis

  • 16 m. Kovo 1899 d. Il Wilhelm prašymu Bagdado geležinkelyje įvyko išsamus „Deusche Bank Siemens“ generalinio direktoriaus ir Užsienio reikalų ministerijos susitikimas.
  • 16 m. Kovo 1920 d. Kai Antantės valstybės oficialiai okupavo Stambulą, jos ėmėsi priemonių prieš Heyet-i atstovą. Mustafa Kemalas Pasha norėjo, kad jo telegramoje būtų imtasi šių priemonių: „Geyve sąsiaurio užėmimas nacionalinėmis pajėgomis ir sunaikinimas simendiferio tiltas, sąjungininkų pajėgų areštas palei liniją, siekiant paimti simendiferines linijas ir medžiagas Geyve, Ankaroje, Pozantı srityje, Anatolijos linijos komisare Konyoje. Jis nedelsdamas pasisavino traukinius ir užtikrino jų eksploatavimą “. Susprogdintas tiltas tarp Çiftehan-Ulukışla. Tai sutrukdė prancūzams patekti į interjerą.

Įvykiai

  • 597 m. pr. Kr. – Babilonijos tremtis: Babilonams užkariavus Judo karalystę, žydai buvo ištremti į Babiloną.
  • 1521 m. – Ferdinandas Magelanas atvyko į Homonhono salą Filipinuose.
  • 1848 – įkurtos mokytojų mokyklos.
  • 1909 – Vokietijos futbolo rinktinė patyrė ryškiausią pralaimėjimą istorijoje prieš Angliją: 9:0.
  • 1914 m. – Mustafa Hayri Efendi iš Ürgüpo buvo paskirtas Şeyhülislam.
  • 1920 – sąjungininkai užėmė Stambulą.
  • 1921 m. – SSRS oficialiai pripažino Ankaros vyriausybę; Buvo pasirašyta Maskvos sutartis.
  • 1924 m. – priėmus Švietimo suvienodinimo įstatymą (kovo 3 d.), medresės buvo uždarytos.
  • 1924 – Italija aneksavo Rijeką pagal Romos sutartį.
  • 1926 – Robertas H. Goddardas paleido pirmąją skystojo kuro raketą.
  • 1930 — Kubos nacionalinė futbolo komanda debiutavo tarptautiniu mastu prieš Jamaiką ir laimėjo 3:1.
  • 1932 – buvo įkurta Ankara Demirspor.
  • 1935 — Adolfas Hitleris paskelbė, kad atšaukė Versalio sutartį.
  • 1939 – Hitleris Prahos pilyje paskelbė, kad Bohemiją ir Morayvą paėmė Vokietijos apsauga.
  • 1939 – susituokė Egipto princesė Fevziye Fuad ir Irano šachas Mohammadas Reza Pahlavi.
  • 1945 – II. Antrasis pasaulinis karas: Iwo Jima mūšis baigiasi, nors japonų pasipriešinimo liko nedaug.
  • 1964 m. – Turkijos Didžiojoje Nacionalinėje Asamblėjoje vykusiame neeiliniame posėdyje vyriausybei buvo suteikti įgaliojimai prireikus kištis į Kiprą.
  • 1968 – JAV prezidentas Johnsonas nusprendė į Vietnamą nusiųsti dar 35.000–50.000 tūkst. karių.
  • 1968 m. – Vietnamo karo metu įvyko My Lai žudynės.
  • 1971 m. – Denizas Gezmisas ir Yusufas Aslanas buvo sugauti po susirėmimo su žandarmerija Gemereke, Sivas.
  • 1972 – Respublikos Senatas; Denizas Gezmisas patvirtino mirties nuosprendį Yusufui Aslanui ir Hüseyin İnanui.
  • 1978 m. – kovo 16 d. žudynės: per bombos išpuolį prieš studentus Stambulo universiteto Farmacijos fakultete žuvo 7 studentai.
  • 1978 – Italijoje Raudonosios brigados pagrobė buvusį ministrą pirmininką Aldo Moro.
  • 1979 – Kinijos ir Vietnamo karas: Kinijos liaudies išlaisvinimo armija grįžta į savo šalį. Karas baigėsi.
  • 1980 m. – procesas, vedantis į 12 m. rugsėjo 1980 d. perversmą Turkijoje (1979 m. – 12 m. rugsėjo 1980 d.): 33 kaliniai pabėgo iš Van kalėjimo kasdami tunelį.
  • 1988 – Saddamo Husseino nurodymu Halabdžoje įvykdyta nuodingų dujų ataka.
  • 1993 – Efes Pilsen, pirmoji Turkijos krepšinio komanda, patekusi į Europos klubų taurės finalą, nusileido Graikijos Aris komandai ir tapo antra: 50:48.
  • 1994 m. – šeši deputatai, iš kurių penki buvo iš DEP, kurie buvo sulaikyti po to, kai jų neliečiamybę panaikino Turkijos Didžioji Nacionalinė Asamblėja, buvo perduoti Valstybės saugumo teismui, nes jie priešinosi Turkijos baudžiamojo kodekso 125 straipsniui. Išdavyste apkaltinti deputatai buvo suimti ir įkalinti.
  • 1996 – profesoriaus Ilhano Arselio „Mes esame ProfesoriaiPer savo knygos teismą “, prokuroras Abdurrahman Yılancı atmetė teisėją Yücel Yurdakul, kaltindamas jį šališkumu. Tai buvo pirmas kartas Turkijos teismo rūmų istorijoje, kai prokuroras atmetė teisėją.
  • 1999 – 70 dienų trukusi oro kampanija prieš serbų pajėgas Kosove.
  • 2003 – Izraelio tankai mirtinai sutraiškė Rachel Corrie.
  • 2004 m. 8 iš 5 Kinijos darbuotojų žuvo ir 3 buvo sužeisti per ugnies sprogimą Turkijos kietųjų anglių korporacijos Karadon kasykloje.
  • 2005 – Izraelis oficialiai perdavė Jerichą Palestinos valdžiai.
  • 2014 – Krymas per prieštaringai vertinamą referendumą sutiko palikti Ukrainą ir perduoti Rusijai.

gimimų

  • 1399 m. – Xuande, penktasis Kinijos Mingų dinastijos imperatorius (m. 1435 m.)
  • 1750 m. – Caroline Herschel, vokiečių-anglų astronomė (m. 1848 m.)
  • 1751 m. – Jamesas Madisonas, 4-asis JAV prezidentas (m. 1836 m.)
  • 1755 m. – Jakob Laurenz Custer, šveicarų botanikas (m. 1828 m.)
  • 1771 m. – Antuanas Žanas Grosas, prancūzų tapytojas (m. 1835 m.)
  • 1774 m. – Matthew Flinders, Didžiosios Britanijos karališkojo laivyno pulkininkas, jūreivis ir kartografas (m. 1814 m.)
  • Georgas Ohmas, vokiečių fizikas (m. 1854 m.)
  • Francis Rawdon Chesney, anglų generolas ir tyrinėtojas (m. 1872 m.)
  • 1794 m. – Ami Boué, austrų geomokslininkas (m. 1881 m.)
  • 1796 m. – Cincinnato Baruzzi, italų skulptorius (m. 1878 m.)
  • 1800 m. – Ninkō, 120-asis tradicinis Japonijos imperatorius (m. 1846 m.)
  • 1810 m. – Robertas Curzonas, britų diplomatas ir keliautojas (m. 1873 m.)
  • 1813 m. – Gaëtan de Rochebouët, prancūzų politikas (m. 1899 m.)
  • 1839 m. – Sully Prudhomme, prancūzų poetas ir Nobelio premijos laureatas (m. 1907 m.)
  • 1846 m. ​​Gösta Mittag-Leffler, švedų matematikas (m. 1927 m.)
  • 1846 m. ​​– Jurgis Bielinis , lietuvių leidėjas ir rašytojas (m. 1918 m.)
  • 1853 m. – William Eagle Clarke, britų ornitologas (m. 1938 m.)
  • 1859 m. – Aleksandras Stepanovičius Popovas, rusų fizikas (m. 1906 m.)
  • 1862 m. – Wil van Gogh, olandų medicinos sesuo ir ankstyvoji feministė ​​(m. 1941 m.)
  • 1874 m. – Frédéric François-Marsal, prancūzų politikas (m. 1958 m.)
  • 1878 m. – Henry B. Walthall, amerikiečių menininkas ir kino aktorius (m. 1936 m.)
  • 1879 m. – Markas Sykesas, anglų rašytojas, diplomatas, karys ir keliautojas (m. 1919 m.)
  • 1883 m. – Rudolfas Johnas Gorslebenas, vokiečių ariosofas, armanistas (Armanen runų malda), žurnalo redaktorius ir dramaturgas (m. 1930 m.)
  • 1890 m. – Solomon Mikhoels, sovietų žydų aktorius ir meno vadovas (m. 1948 m.)
  • 1892 m. – César Vallejo, Peru poetas ir rašytojas (m. 1938 m.)
  • 1896 m. – Otto Hofmanas, nacistinės Vokietijos valstybės tarnautojas (m. 1982 m.)
  • 1907 m. – Arkadijus Vasiljevas, sovietų rašytojas (m. 1972 m.)
  • 1908 m. – Robertas Rossenas, amerikiečių režisierius, scenaristas ir prodiuseris (m. 1966 m.)
  • 1909 m. – Nubaras Terzijanas, armėnų kilmės turkų kino aktorius (m. 1994 m.)
  • 1911 m. – Josefas Mengele, vokiečių (nacių) gydytojas (m. 1979 m.)
  • 1912 m. – Pat Nikson, 37-ojo JAV prezidento Richardo Niksono (m. 1993 m.) žmona
  • 1915 m. – Haldun Taner, turkų rašytojas (m. 1986 m.)
  • 1926 m. – Jerry Lewis, amerikiečių aktorius, komikas ir dainininkas (m. 2017 m.)
  • 1927 m. Vladimiras Komarovas, Rusijos kosmonautas (m. 1967 m.)
  • 1940 m. – Bernardo Bertolucci, italų režisierius (m. 2018 m.)
  • 1943 m. – Murat Belge, turkų rašytojas, vertėjas, politinis aktyvistas ir akademikas
  • 1946 m. ​​– Mustafa Alabora, Turkijos teatro, kino, televizijos serialų aktorius ir balso aktorius
  • 1948 m. – Tomris İncer, turkų teatro, kino ir televizijos serialų aktorius (m. 2015 m.)
  • 1953 m. – Richardas Matthew Stallmanas, amerikiečių laisvosios programinės įrangos aktyvistas, GNU projekto ir Laisvosios programinės įrangos fondo įkūrėjas.
  • 1959 m. – Jensas Stoltenbergas, norvegų ekonomistas ir politikas
  • 1965 m. – Mustafa Taşkesen, Turkijos biurokratas
  • 1967 m. – Lauren Graham, amerikiečių aktorė
  • 1971 m. – Alanas Tudykas, amerikiečių aktorius
  • 1973 m. – Kutsi, turkų dainininkas, kompozitorius, aktorius ir dainų autorius
  • 1976 m. – Gökcen Özdoğan Enç, Turkijos politikas
  • 1980 m. – Bahri Tanrıkulu, Turkijos taekwondo sportininkas
  • 1986 m. – Alexandra Daddario, amerikiečių aktorė
  • 1990 m. – Josefas Hušbaueris, Čekijos futbolininkas

ginklas

  • 37 m. – Tiberijus, Romos imperatorius (g. 42 m. pr. Kr.)
  • 455 – III. Valentinianas, Vakarų Romos imperatorius (g. 419 m.)
  • 1608 m. – Seonjo, 14-asis Joseono karalystės karalius (g. 1552 m.)
  • 1649 m. – Jean de Brébeuf, jėzuitų misionierius (g. 1593 m.)
  • 1664 m. – Ivanas Vykhovskis, Kazachstano etmonas (g. ?)
  • 1736 m. – Giovanni Battista Pergolesi, italų muzikantas (g. 1710 m.)
  • 1822 m. – Jeanne Louise Henriette Campan, prancūzų pedagogė ir rašytoja (g. 1752 m.)
  • 1898 m. – Aubrey Beardsley, anglų iliustratorius ir rašytojas (g. 1872 m.)
  • 1913 m. – Tatyos Efendi, Osmanų armėnų kilmės muzikantas (g. 1858 m.)
  • 1919 m. – Jakovas Sverdlovas, Rusijos žydų revoliucionierius (g. 1885 m.)
  • 1929 m. – Kel Hasan Efendi, turkiškos pirties gamintojas (g. 1865 m.)
  • 1935 m. – John James Richard Macleod, škotų gydytojas ir fiziologas (Nobelio fiziologijos ar medicinos premijos laureatas ir insulino atradėjas) (g. 1876 m.)
  • 1938 m. – Egon Friedell, austrų filosofas, istorikas, žurnalistas, aktorius, kabareto atlikėjas ir teatro kritikas (g. 1878 m.)
  • 1940 m. – Selma Lagerlöf, pirmoji švedė, laimėjusi Nobelio literatūros premiją (g. 1858 m.)
  • 1944 m. – Mehmedas Abdulkadiras Efendi, II. Abdülhamido ir Bidaro Kadınefendi sūnus (g. 1878 m.)
  • 1955 m. – Nicolas de Staël, prancūzų tapytojas (g. 1914 m.)
  • 1957 m. – Constantin Brâncuşi, rumunų skulptorius ir šiuolaikinės abstrakčios skulptūros pradininkas (g. 1876 m.)
  • 1966 m. – Emin Türk Elinç, turkų rašytojas (g. 1906 m.)
  • 1988 m. – Erichas Probstas, Austrijos futbolininkas (g. 1927 m.)
  • 1998 m. – Pertevas Naili Boratav, turkų tautosakos tyrinėtojas (g. 1907 m.)
  • 2000 m. – Thomas Ferebee, amerikiečių lakūnas (Atominę bombą numetusio Enola Gay lėktuvo bombonešis) (g. 1918 m.)
  • 2003 m. – Rachel Corrie, amerikiečių taikos aktyvistė (sutriuškinta Izraelio tankų) (g. 1979 m.)
  • 2015 m. – Firuz Çilingiroğlu, Turkijos teisininkas ir Aukščiausiojo Teismo garbės vyriausiasis prokuroras (g. 1924 m.)

Šventės ir ypatingos progos

  • Pasaulinė sąžinės diena
  • Pasaulinė miego diena
  • Rusijos ir Armėnijos kariuomenės išvedimas iš Erzurumo Khorasano rajono (1918 m.)

Būkite pirmas, kuris komentuoja

Palik atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*