Šiandien istorijoje: Pirmoji Respublika buvo aukso spalvos, išspausdinta lotyniškomis raidėmis

Pirmoji respublika buvo paauksuota lotyniškomis raidėmis
Pirmasis respublikinis auksas nukaldintas lotyniškomis raidėmis

Gegužės 27 yra 147-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 148-a). Iki metų pabaigos liko 218 dienos.

geležinkelis

  • 27 gegužės 1939 aktas 3611 / 12 dėl Susisiekimo ministerijos (Naval, Iron, Aircraft Operation) buvo priimtas.
  • 27 Gegužės 1939 Valstybės geležinkelių ir uostų generalinis direktoratas buvo prijungtas prie naujai paskirtos Susisiekimo ministerijos.
  • 27 gegužės 1944 Diyarbakir-humanitariniai geležinkeliai atidaryti.

Įvykiai

  • 1703 m. – Rusijos caras Petras I įkūrė Sankt Peterburgo miestą, Rusijos pilietinio karo metais vadintą Petrogradu, o Sovietų Sąjungos laikais – Leningradu.
  • 1905 – prasidėjo Tsušimos mūšis. Tai baigėsi kitą dieną, kai Japonijos laivynas beveik sunaikino Rusijos laivyną. Šis mūšis buvo pirmasis modernus jūrų mūšis pasaulio istorijoje.
  • 1907 — San Franciske, Kalifornijoje, kilo maro epidemija.
  • 1915 – Osmanų vyriausybė priėmė Perkėlimo ir įsikūrimo įstatymą.
  • 1935 m. – Savaitgalis Turkijoje buvo pakeistas iš penktadienio į sekmadienį.
  • 1940 m. – Le Paradis žudynės: iš 99 vokiečių apsuptų Karališkojo Norfolko būrio karių išgyveno tik 2.
  • 1941 – Didžiosios Britanijos karališkasis laivynas nuskandino vokiečių mūšio laivą Bismarkas.
  • 1944 m. – lotyniškomis raidėmis nukaldintas pirmasis Respublikos auksas.
  • 1953 – Paryžiuje Belgija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Vakarų Vokietija pasirašė Europos gynybos sąjungos sutartį.
  • 1957 – Stambule vykusiame pasaulio imtynių čempionate Turkijos nacionalinė imtynių komanda keturis kartus tapo pasaulio laisvojo stiliaus čempione.
  • 1958 – amerikiečių daugiafunkcis naikintuvas-bombonešis F-4 Phantom II atliko pirmąjį skrydį.
  • 1960 – gegužės 27 d. perversmas: Turkijos ginkluotosios pajėgos užgrobė valdžią. Šalies administravimą kariuomenės vardu ėmėsi Tautos vienybės komitetas. Generolas Cemalis Gürselis buvo paskirtas Nacionalinės vienybės komiteto vadovu. Nacionalinės vienybės komitetas pirmiausia paleido Turkijos Didžiąją Nacionalinę Asamblėją ir Vyriausybę bei uždraudė bet kokią politinę veiklą.
  • 1960 – nusižudė buvęs vidaus reikalų ministras Namikas Gedikas, kuris buvo sulaikytas Turkijos ginkluotosioms pajėgoms perėmus valdžią. 150 tą pačią dieną sulaikytų žmonių buvo atvežti į Jasiadą.
  • 1961 m. – Konstitucija buvo priimta 262 balsų iš 260 Steigiamajame Seime balsavusių narių.
  • 1962 – atidarytas Çekmece branduolinių tyrimų ir mokymo centras (ÇNAEM).
  • 1980 m. – procesas, vedantis į 12 m. rugsėjo 1980 d. perversmą Turkijoje (1979 m. – 12 m. rugsėjo 1980 d.): Nacionalistų judėjimo partijos pirmininko pavaduotojas Günas Sazakas buvo nužudytas priešais savo namus Ankaroje.
  • 1983 – Turkijoje buvo panaikintas abortų draudimas. Prezidentas Kenanas Evrenas suteikė moterims teisę į abortą.
  • 1992 – Iğdır ir Ardahan tapo provincijomis.
  • 1994 – sovietų rašytojas Aleksandras Solženicynas, 20 metų išbuvęs tremtyje JAV, grįžo į savo šalį.
  • 1995 – šeštadienį 12 val. priešais Stambulo Galatasaray vidurinę mokyklą sėdėjo grupė moterų ir reikalavo, kad būtų surasti sulaikytieji, o kaltieji būtų išaiškinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Žmogaus teisių gynėjai, vėliau žinomi kaip Šeštadienio motinos, ketverius metus kiekvieną šeštadienį 00:12 susitikdavo toje pačioje vietoje.
  • 1999 – Jungtinių Tautų karo nusikaltėlių tribunolas apkaltino Jugoslavijos prezidentą Slobodaną Miloševičių atsakingu už žiaurumus Kosove ir etninių albanų genocidą.
  • 2007 m. – DYP, vadovaujama Mehmet Ağar, pasivadino buvusia demokratų partija.

gimimų

  • 1332 m. – Ibn Khaldun, arabų filosofas ir istorikas (m. 1406 m.)
  • 1509 m. – Pasquale Cicogna, 88-asis Venecijos Respublikos kunigaikštis (m. 1595 m.)
  • 1756 m. – Maksimilianas Juozapas I, pirmasis Bavarijos karalystės valdovas (m. 1825 m.)
  • 1794 m. – Cornelius Vanderbilt, amerikiečių verslininkas (m. 1877 m.)
  • 1799 m. – Jacques'as Fromental Halévy, prancūzų kompozitorius (m. 1862 m.)
  • 1818 m. – Franciscus Cornelis Donders, olandų gydytojas (m. 1889 m.)
  • 1837 m. – Laukinis Billas Hickokas, amerikiečių ginklanešys, sekėjas ir įstatymų leidėjas (m. 1876 m.)
  • 1877 m. – Isadora Duncan, amerikiečių šokėja (m. 1927 m.)
  • 1880 m. – Joseph Grew, JAV diplomatas (m. 1965 m.)
  • 1882 m. – Tevfik Sağlam, turkų mokslininkas ir karo gydytojas (vienas iš Stambulo universiteto rektorių ir Tuberkuliozės asociacijos prezidentas) (m. 1963 m.)
  • 1884 m. – Max Brod, vokiečių rašytojas, kompozitorius ir žurnalistas (m. 1968 m.)
  • 1894 m. – Dashiell Hammett, amerikiečių kriminalinė rašytoja (m. 1961 m.)
  • 1907 m. – Rachel Carson, amerikiečių rašytoja (m. 1964 m.)
  • 1908 m. – Mazhar Şevket İpşiroğlu, turkų meno istorikas (m. 1985 m.)
  • 1911 m. – Teddy Kollekas, Izraelio politikas (m. 2007 m.)
  • Vincentas Price'as, amerikiečių aktorius (m. 1993 m.)
  • 1912 m. – John Cheever, amerikiečių rašytojas (m. 1982 m.)
  • 1915 m. – Herman Wouk, žydų kilmės amerikiečių rašytojas ir Pulitzerio premijos laureatas
  • 1922 m. – Christopheris Lee, anglų aktorius (m. 2015 m.)
  • 1923 m. – Henry Kissingeris, žydų kilmės amerikiečių diplomatas, politologas ir politikas
  • 1928 m. – Ayfer Feray, turkų kino ir teatro menininkas (m. 1994 m.)
  • 1930 m. – Güngör Dilmen, turkų dramaturgas ir dramaturgas (m. 2012 m.)
  • 1930 m. – Johnas Barthas, amerikiečių romanistas ir apsakymų rašytojas
  • 1934 m. – Uwe Friedrichsen, vokiečių kino ir televizijos aktorius (m. 2016 m.)
  • 1937 m. – Allan Carr, amerikiečių filmų prodiuseris (m. 1999 m.)
  • 1939 m. – Don Williams, Amerikos kantri dainininkas ir dainų autorius (m. 2017 m.)
  • 1943 m. – Cilla Black, anglų dainininkė ir televizijos žvaigždė (m. 2015 m.)
  • 1944 m. Alain Souchon, prancūzų dainininkas, dainų autorius, aktorius
  • 1950 m. – Dee Dee Bridgewater yra amerikiečių džiazo atlikėja.
  • 1953 m. – Emine Şenlikoğlu, turkų tyrinėtoja ir rašytoja
  • 1956 m. – Giuseppe Tornatore, italų scenaristas ir režisierius
  • 1957 m. – Siouxsie Sioux, anglų dainininkė, dainų autorė, muzikantė ir prodiuserė.
  • 1959 m. – Donna Strickland, Kanados fizikė
  • 1960 m. – Metinas Tokatas, Turkijos futbolo teisėjas
  • 1960 m. – Önder Paker, turkų teatro režisierius ir dramaturgas
  • 1962 m. – Zeynep Tunisas, turkų mados dizaineris ir žurnalistas
  • 1963 m. – Sezginas Tanrıkulu, Turkijos teisininkas ir politikas
  • 1967 m. – Paul Gascoigne, Anglijos futbolininkas
  • 1968 m. – Harunas Erdenay, Turkijos krepšininkas
  • 1969 m. – Valérie Barlois, Prancūzijos fechtuotoja
  • 1970 m. – Josephas Fiennesas, anglų aktorius
  • 1971 m. – Paul Bettany, anglų aktorius
  • 1971 m. – Lisa Lopes, amerikiečių dainininkė (m. 2002 m.)
  • 1972 m. – Sibyl Buck, amerikiečių muzikantė ir modelis
  • 1973 m. – Yorgos Lanthimos, graikų kino režisierius, scenaristas
  • 1973 m. – Jack McBrayer, amerikiečių aktorius ir komikas
  • 1974 m. – Paolo Briguglia, italų aktorius
  • Gürkan Uygun, turkų aktorius
  • 1975 m. – André 3000, amerikiečių reperis ir prodiuseris
  • Jadakiss, amerikiečių reperis
  • Baris Bagci, turkų aktorius
  • Jamie Oliveris, britų virtuvės šefas, televizijos laidų vedėjas, rašytojas ir restorano savininkas
  • 1976 m. – Jiří Štajner, Čekijos rinktinės futbolininkas
  • 1978 – Jacques Abaronado, buvęs prancūzų futbolininkas
  • 1979 m. – Mile Sterjovski, Australijos futbolo rinktinės žaidėjas
  • 1981 m. – Johanas Elmanderis, Švedijos futbolininkas
  • 1981 m. – Özgür Çevik, turkų aktorė ir dainininkė
  • 1982 m. – Natalya Neidhart, Kanados profesionali imtynininkė
  • 1983 m. – Lučenzo, prancūzų dainininkas
  • 1983 m. – Maksimas Cigalko, Baltarusijos futbolininkas
  • 1987 m. – Bora Hun Paçun, Turkijos krepšininkas
  • 1988 m. – Tobias Reichmann, Vokietijos rankininkas
  • 1989 m. – Nina Radojčić, serbų dainininkė ir dainų autorė
  • 1990 m. – Samuelis Armenterosas, Kubos ir Švedijos futbolininkas
  • 1990 m. – Nadine Beiler, austrų hiphopo ir pop dainininkė
  • 1990 m. – Chrisas Colferis, amerikiečių aktorius ir dainininkas
  • 1990 m. – Jonas Hectoras, Vokietijos tarptautinis futbolininkas
  • 1991 m. – Mário Rui, Italijos futbolininkas
  • 1994 m. – Maximilian Arnold, Vokietijos rinktinės futbolininkas
  • 1994 m. – João Cancelo, Portugalijos rinktinės futbolininkas
  • 1995 m. – Marius Wolf, Vokietijos futbolininkas

ginklas

  • 366 m. – Prokopijus, kilęs iš Kilikijos, paskelbęs savo imperiją prieš Valentinianą I, Konstantino dinastijos narį (g. 326 m.)
  • 927 – Simeonas I, Pirmosios Bulgarijos imperijos caras, valdęs 893–927 m. Boriso I sūnus (g. 864 m.)
  • 1564 m. – Jean Calvin, prancūzų religinis reformatorius ir kalvinizmo įkūrėjas (g. 1509 m.)
  • 1690 m. – Giovanni Legrenzi, italų kompozitorius ir vargonininkas (g. 1626 m.)
  • 1762 m. – Alexander Gottlieb Baumgarten, vokiečių filosofas (g. 1714 m.)
  • 1797 m. – François-Noël Babeuf, prancūzų rašytojas (g. 1760 m.)
  • 1831 m. – Jedediah Smith, amerikiečių medžiotojas, pėdsekys, prekiautojas kailiais ir tyrinėtojas (g. 1799 m.)
  • 1840 m. – Niccolo Paganini, italų smuiko virtuozas ir kompozitorius (g. 1782 m.)
  • 1910 m. – Robertas Kochas, vokiečių gydytojas ir Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1843 m.)
  • 1914 m. – Joseph Wilson Swan, anglų fizikas ir chemikas (g. 1828 m.)
  • 1935 m. – Ahmetas Cevdetas Oranas, turkų leidėjas, rašytojas ir žurnalistas (g. 1862 m.)
  • 1939 - Joseph Roth, austrų rašytojas (g. 1894 m.)
  • 1941 m. – Ernstas Lindemannas, vokiečių karys (g. 1894 m.)
  • 1942 m. – Muhammed Hamdi Yazır, turkų dvasininkas, vertėjas, kaligrafas ir komentatorius (g. 1878 m.)
  • 1947 m. – Evans Carlson, Amerikos korpuso vadas (g. 1896 m.)
  • 1949 m. – Robertas Ripley, amerikiečių karikatūristas (g. 1890 m.)
  • 1950 m. – Vilmos Tkálecz, Vengrijos ir Slovėnijos mokyklos direktorius ir politikas (g. 1894 m.)
  • 1953 m. – Otto Meissner, Vokietijos prezidento kanceliarijos vadovas (g. 1880 m.)
  • 1956 m. – Samedas Vurgunas, azerbaidžaniečių poetas (g. 1906 m.)
  • 1960 m. – Namikas Gedikas, Turkijos politikas (g. 1911 m.)
  • 1964 m. – Jawaharlal Nehru, pirmasis Indijos ministras pirmininkas (g. 1889 m.)
  • 1969 m. – Jeffrey Hunter, amerikiečių aktorius ir prodiuseris (1926 m.)
  • 1980 m. – Gün Sazak, Turkijos politikas, muitinės ir monopolio ministras (g. 1932 m.)
  • 1987 m. – John Howard Northrop, amerikiečių chemikas ir Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1891 m.)
  • 1988 m. – Ernstas Ruska, vokiečių fizikas (g. 1906 m.)
  • 1989 m. – Sabite Tur Gülerman, turkų dainininkė (g. 1927 m.)
  • 1991 m. – Temel Cingöz, Turkijos karys (nužudytas) (g. 1941 m.)
  • 1996 m. – Ziya Kayla, Turkijos biurokratė (g. 1912 m.)
  • 2000 m. – Maurice'as Richardas, Kanados ledo ritulio žaidėjas ir treneris (g. 1921 m.)
  • 2003 m. – Luciano Berio, italų avangardo kompozitorius, dirigentas, teoretikas ir mokytojas (g. 1925 m.)
  • 2004 m. – Umberto Agnelli, italų verslininkas, politikas ir „Fiat“ prezidentas (g. 1934 m.)
  • 2006 m. – Mübeccel Vardar, turkų teatro ir kino aktorė (g. 1960 m.)
  • 2009 m. – Clive'as Grangeris, Velso ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas (g. 1934 m.)
  • 2010 m. – Talipas Özkanas, turkų liaudies muzikos atlikėjas (g. 1939 m.)
  • 2011 m. – Jeff Conaway, amerikiečių aktorius (g. 1950 m.)
  • 2011 m. – Margo Dydek, Lenkijos krepšininkas (g. 1974 m.)
  • 2012 m. – Johnny Tapia, meksikiečių kilmės amerikiečių boksininkas (g. 1967 m.)
  • 2013 m. – Nazmiye Demirel, 9-ojo prezidento Süleyman Demirel žmona (g. 1928 m.)
  • 2013 m. – Billas Pertwee, anglų komikas, rašytojas ir aktorius (g. 1926 m.)
  • 2014 m. – Adnan Varince, turkų natiurmortų tapytoja (g. 1918 m.)
  • 2014 m. – Massimo Vignellis, italų dizaineris (g. 1931 m.)
  • 2017 m. – Greggas Allmannas, amerikiečių gospel-roko muzikantas (g. 1947 m.)
  • 2017 m. – Kiranas Ašaras, Indijos kriketo žaidėjas (g. 1947 m.)
  • 2017 m. – Hyun Hong-choo, Pietų Korėjos teisininkas, politikas ir diplomatas (g. 1940 m.)
  • 2017 m. – Ludwig Preis, Vokietijos futbolo vadovas ir treneris (g. 1971 m.)
  • 2018 m. – Johnas DiFronzo, Amerikos nusikalstamumo sindikato (mafijos) lyderis (g. 1928 m.)
  • 2018 m. – Gardner Dozois, amerikiečių mokslinės fantastikos rašytojas ir redaktorius (g. 1947 m.)
  • 2018 m. – Andres Gandarias, profesionalus Ispanijos ilgų nuotolių dviratininkas (g. 1943 m.)
  • 2018 m. – Ali Lutfi Mahmud, Egipto politikas (g. 1935 m.)
  • 2018 m. – Arda Öziri, turkų televizijos serialų ir filmų aktorė (g. 1978 m.)
  • 2019 m. – Billas Buckneris, profesionalus amerikiečių beisbolo žaidėjas (g. 1949 m.)
  • 2019 m. – Gabrielis Dinizas, Brazilijos dainininkas ir kompozitorius (g. 1990 m.)
  • 2019 m. – Tony Horwitzas, amerikiečių žurnalistas ir rašytojas (g. 1958 m.)
  • 2020 m. – Larry Krameris, amerikiečių dramaturgas; scenaristas, romanistas (g. 1935 m.)
  • 2020 m. – Liesbeth Migchelsen, Nyderlandų tarptautinės rinktinės moterų futbolininkė ir trenerė (g. 1971 m.)
  • 2020 m. – Nicholas Rinaldi, amerikiečių poetas ir rašytojas (g. 1934 m.)
  • 2021 m. – Carla Fracci, italų balerina ir aktorė (g. 1936 m.)
  • 2021 m. – Robertas Hoganas, amerikiečių aktorius (g. 1933 m.)
  • 2021 m. – Lorina Kamburova, bulgarų aktorė (g. 1991 m.)
  • 2021 – Nelsonas Sargento, Brazilijos sambos muzikantas, dainininkas ir kompozitorius (g. 1924 m.)
  • 2021 m. – Poul Schlüter, Danijos politikas (g. 1929 m.)

Būkite pirmas, kuris komentuoja

Palik atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*