Kas yra kabotažo diena, kodėl ji švenčiama? Kabotažo festivalio istorija, svarba ir prasmė

Kas yra kabotažo šventė ir kodėl ji švenčiama? Kabotažo šventės istorinė reikšmė ir prasmė
Kas yra kabotažo diena, kodėl ji švenčiama? Kabotažo dienos istorija, svarba ir prasmė

Jūrų ir kabotažo diena – nacionalinė šventė, kasmet švenčiama liepos 1 d. Kabotažas – tai šalies teisė eksploatuoti laivus savo teritoriniuose vandenyse ir tarp savo uostų bei pačiai kontroliuoti visų rūšių uosto paslaugas. Didysis turkų kalbos žodynas suteikia žodžio kabotažas reikšmę kaip „laivų valdymo darbas tarp šalies molų ar uostų“. Osmanų imperijos laikais imperija neturėjo kabotažo teisės. Mat dėl ​​Vakarų šalims suteiktų kapituliacijos teisių Osmanų imperijos pakrantėse dažniausiai tarnaudavo laivai su užsienio vėliava. Tačiau pagal 24 m. liepos 1923 d. pasirašytą Lozanos sutartį kapituliacijos buvo panaikintos. Taip Turkija įgijo teisę į kabotažą.

Atsižvelgiant į tai, kad Turkija didžiąja dalimi yra pusiasalis, o jos pakrantės ilgis yra 8333 kilometrai, tai suteikė puikią galimybę Turkijos laivybai. Sudarius reikiamus susitarimus, pagal 19 m. balandžio 1926 d. priimtą įstatymą Nr.815 tarp Turkijos uostų turėjo kursuoti tik turkiški laivai. Įstatymas įsigaliojo tų pačių metų liepos 1 d. Kabotažo diena ši data minima nuo 1935 m. 2007 metais prie žodžio „kabotažas“ buvo pridėtas žodis „jūrinis“ ir šventės pavadinimas tapo Jūrų ir kabotažo diena. Per šią šventę nėra bendrų atostogų.

KAS YRA KABOTAŽO DIENA, KODĖL JI ŠVEČIAMA?

Kabotažo įstatymas, priimtas mūsų šalyje 20 m. balandžio 1926 d., įsigaliojo 1 m. liepos 1926 d. ir šis įstatymas atnešė nuostatą, kad „Krovinių ir keleivių vežimo, laivavedybos ir vilkikų paslaugas tarp Turkijos uostų ir krantų teikia Turkijos piliečiai ir laivai, gabenantys Turkijos vėliavą". Jis teigė, kad šia veikla, kuri anksčiau buvo atvira užsieniečiams, nuo šiol gali užsiimti tik Turkijos Respublikos piliečiai. Dėl šios priežasties kasmet liepos 1-ąją minime kaip „Jūrų ir kabotažo dieną“.

Kabotažo privilegija, kurią pagal kapituliaciją užsienio laivams suteikė Osmanų imperija, 1923 m. Buvo panaikinta Lozanos taikos sutartimi. Jis taip pat buvo priimtas 20 m. Balandžio 1926 d. Kabotažo įstatymas įsigaliojo 1 m. Liepos 1926 d. Pagal šį įstatymą; Mašinų, burių ir irklų vairuojamų transporto priemonių laikymas upėse, ežeruose, Marmuro jūroje ir sąsiauriuose, visuose teritoriniuose vandenyse ir įlankose, uostuose, įlankose ir panašiose vietose jose; Turkijos piliečiams buvo suteikta teisė kartu su jais gabenti prekes ir keleivius. Taip pat; Buvo teigiama, kad tokias profesijas kaip nardymas, pilotai, kapitonas, riedulys, įgulos narys ir panašias profesijas gali atlikti Turkijos piliečiai. Buvo priimta, kad užsienio laivai gali gabenti žmones ir krovinius tik tarp Turkijos ir užsienio valstybių uostų.

KĄ REIKIA KABOTAŽAS?

Kabotažas yra privilegija, kurią valstybė suteikia savo uostams dėl jūrų prekybos. Kadangi tik jų piliečiai gali pasinaudoti šia privilegija, tai reikšmingai prisidės prie nacionalinės ekonomikos, todėl valstybės griebėsi kabotažo draudimo užsienio vėliava laivams. Kai kuriose tarptautinėse konvencijose taip pat yra nuostatų dėl valdžios institucijos nustatyti draudimą kabotažui.

Būkite pirmas, kuris komentuoja

Palik atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*