Memorial Şişli ligoninės vidaus ligų skyriaus specialistė. Dr. Yeliz Zıhlı Kızak pateikė informacijos apie dehidrataciją. Dr. Sledge pateikė informacijos apie dehidrataciją:
„Dehidratacija atsiranda, kai organizmas netenka daugiau vandens nei pasisavina. Tai gali atsirasti dėl nepakankamo skysčių vartojimo ir mitybos, inkstų ligų, diabeto, viduriavimo ir gausaus prakaitavimo. Netekus skysčių, sutrinka mineralinių druskų arba elektrolitų, ypač natrio ir kalio, pusiausvyra. Nesugebėjimas pakeisti prarasto vandens gali sukelti rimtų problemų organizme. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas dehidratacijai, kuri gali išsivystyti nepastebimai, ypač vasaros mėnesiais, ir gali pasireikšti esant gausiam prakaitavimui ir nepakankamam skysčių suvartojimui.
Per dieną organizmas netenka 2,5 litro vandens.
Maždaug 65% suaugusio žmogaus kūno svorio sudaro vanduo. Vanduo randamas ląstelių viduje, kraujagyslių viduje ir tarp ląstelių. Įprastomis sąlygomis organizmas netenka maždaug 2-2,5 litro vandens per dieną ir šis kiekis turi būti vėl patekęs į organizmą. Vanduo dažnai palieka kūną su prakaitu, šlapimu ir išmatomis. Jei šių nuostolių nepavyksta kompensuoti kasdieniu skysčių vartojimu, atsiranda dehidratacija ir organizmas negali atlikti įprastų funkcijų. Dehidratacija skirstoma į 3 grupes pagal netektų skysčių kiekį: lengva, vidutinė ir sunki. Nedidelė dehidratacija yra dažna ir dažniausiai atsiranda dėl nepakankamo skysčių suvartojimo per dieną. Dehidratacija dėl viduriavimo yra dažna vaikams. Esant stipriai dehidratacijai, prarandama daugiau natrio nei vandens. Esant tokio tipo dehidratacijai, gali išsivystyti hiponatremija. Hiponatremija yra tada, kai natrio kiekis kraujyje yra mažesnis nei 135 mekv/l.
Yra daug dehidratacijos priežasčių.
Netinkama mityba ir nepakankamas skysčių vartojimas: sveikas žmogus per dieną turėtų suvartoti vidutiniškai 2-2,5 litro vandens. Ši suma skiriasi priklausomai nuo amžiaus, svorio ir kasdienio fizinio aktyvumo. Kasdien nevartojus tiek vandens, kiek žmogui reikia, gali atsirasti dehidratacija.
Vėmimas ir viduriavimas: Ūminis ar ilgalaikis lėtinis viduriavimas, kuris sunkiai išsivysto dėl kai kurių ligų, gali sukelti daug vandens ir elektrolitų netekimo, ypač jei kartu su vėmimu. Šie du sutrikimai gali sukelti dehidrataciją atskirai. Viduriavimą gali sukelti bakterijos, virusai ar parazitai. Kūdikiams, vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms, sergantiems valgymo sutrikimais (pavyzdžiui, bulimija), yra didesnė dehidratacijos rizika dėl vėmimo.
Pernelyg didelis prakaitavimas: prakaitavimas ir prakaitavimas yra vėsinimo mechanizmas, kurį organizmas naudoja esant karščiui, drėgmei ir fiziniam aktyvumui. Aukšta oro temperatūra sukelia skysčių netekimą per prakaitą. Pernelyg didelis prakaitavimas dėl kai kurių lėtinių ligų, tokių kaip hipertiroidizmas ir intensyvus fizinis krūvis, sukelia dehidratacijos tendenciją, jei nevartojama pakankamai skysčių. Tiems, kurie gyvena labai karštuose regionuose ir turi būti saulėje, taip pat gresia dehidratacija.
Didelis karščiavimas: sergant ligomis, kai karščiavimas viršija 38 laipsnius, galima pastebėti skysčių netekimą, o skysčių trūkumo nepakeitimas sukelia dehidrataciją. Nudegimai saulėje taip pat yra dehidratacijos priežastis, nes dėl jų netenkama skysčių.
Cukrinis diabetas: Kai cukraus kiekis kraujyje yra aukštas, inkstai padidina šlapimo kiekį, kad pašalintų cukrų iš organizmo, todėl netenkama skysčių.
Inkstų ligos: sergant ligomis, kai padidėja paros šlapimo kiekis, dėl kurio inkstai praranda vandens sulaikymo funkciją, gali pasireikšti dehidratacija, jei nepateikiama pakankamai skysčių.
Sunki dehidratacija kelia pavojų gyvybei
Simptomai, atsirandantys dėl dehidratacijos, skiriasi priklausomai nuo skysčių netekimo sunkumo. Esant lengvam dehidratacijai, pastebimas silpnumas, nuovargis, burnos džiūvimas, troškulys, odos sausumas, šlapimo kiekio sumažėjimas, vidurių užkietėjimas. Sunkiais dehidratacijos atvejais atsiranda tokie skundai kaip bendros būklės sutrikimas, sumišimas, kraujospūdžio sumažėjimas, akių patamsėjimas, galvos svaigimas, galvos skausmas ir širdies plakimas. Sunki dehidratacija yra rimta gyvybei pavojinga situacija.
Gydymas parenkamas atsižvelgiant į dehidratacijos laipsnį ir priežastį.
Tikslas – pakeisti prarastus skysčius ir elektrolitus. Gydant lengvą ir vidutinio sunkumo dehidrataciją, pacientams užtikrinamas pakankamas skysčių kiekis. Esant viduriavimui, vėmimui ir per dideliam skysčių netekimui per inkstus, burnos skysčio nepakanka, skysčiai, kuriuose yra elektrolitų, leidžiami į veną. Esant stipriai dehidratacijai su alpimu, sąmonės netekimu ar kitais rimtais simptomais, būtina nedelsiant įsikišti. Įvertinus pacientų elektrolitų būklę, skysčių trūkumas pakeičiamas intraveniniu būdu, naudojant skysčius, kuriuose yra subalansuotų elektrolitų.
Kūdikiams, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms gresia pavojus
Dehidratacija gali pasireikšti bet kuriam žmogui, tačiau kai kuriems žmonėms kyla didesnė rizika. Didžiausia rizika yra:
- Kūdikiai, vaikai ir pagyvenę žmonės dėl jų reakcijos į troškulį arba negalėjimo gauti vandens.
- Žmonės, gyvenantys dideliame aukštyje
- Sportininkai, užsiimantys ištvermės sportu, ypač maratonuose, triatlonuose ir dviračių turnyruose,
- Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, inkstų liga, cistinė fibrozė, alkoholizmas ir antinksčių sutrikimai, yra didesnė dehidratacijos rizika.
Būkite pirmas, kuris komentuoja