Rugsėjo 29–spalio 2 dienomis Turkijoje vyks ketvirtosios Pasaulio klajoklių žaidynės. Bursa Iznike vyksiančioje milžiniškoje organizacijoje daugiau nei 102 tūkstančiai sportininkų iš 3 šalių demonstruos savo įgūdžius daugiau nei 40-yje varžybų. Istorikas prof. Dr. Ahmetas Tağılas sakė: „Turkų kultūra, kuri vystėsi aplink klajoklių žaidimus, buvo perduodama iš kartos į kartą etnografiniais, folkloriniais, tikėjimo, mitologiniais ir panašiais aspektais ir pasiekė XXI amžių. Dėl šios priežasties tai ne tik sporto žaidimas, bet ir didelis kultūros lobis“.
Bursos Izniko rajone visu tempu tęsiasi darbai ketvirtosiose Pasaulio klajoklių žaidynėse, kurios vadinamos tradicinių sporto šakų olimpiada. Rugsėjo 29–spalio 2 dienomis organizacijoje vyks daugiau nei 102 sporto šakų varžybų – nuo daugelio imtynių kategorijų iki žirginio sporto, nuo šaudymo iš lanko iki įvairių komandinių žaidimų.
Pasaulio klajoklių žaidynėse dalyvaus valstybių vadovai, vietos ir užsienio sporto aistruoliai bei sportininkai. Be to, kol šalys demonstruos savo spalvingus pasirodymus, bus gyva tradicinė obos kultūra, bus pajusti universalūs ir vietiniai skoniai.
„Žaidimai atgaivino stepėje gyvenančius žmones“
B.C. Teigdamas, kad klajoklis, kuris, kaip manoma, prasidėjo VIII amžiuje, atspindi Vidurinės Azijos stepių gyvenimo būdą, 8-ųjų pasaulinių klajoklių žaidynių istorijos ir kultūros konsultantas prof. Dr. Ahmetas Tağılas teigė, kad iš šio gyvenimo būdo gimė ir klajoklių žaidimai. Tağıl sakė: „Nomadizmas yra kilęs iš turkų kalbos veiksmažodžio migruoti. Žmonių bendruomenės, kurios tęsia savo gyvenimą keisdamosi vietomis iš vienos vietos į kitą, vadinamos klajokliais. Senovės turkų bendruomenės gyveno sekdamos vandenį ir pievas. Priklausomai nuo vasaros ir žiemos sezonų, buvo nustatytos ganyklos ir prieglaudos, kiekviena iš genčių savo gyvenimą tęsdavo migruodama pagal savo ganyklas. Gyvenimas stepėse taip pat reikalavo sveikų, tvirtų, patvarių ir dinamiškų kūnų dėl sunkių sąlygų. „Labai svarbu buvo sportuoti, kad išsilaikytum didžiulėse stepėse“, – sakė jis.
„Sporto dėka buvo laimėta daug lauko kovų“
Primindamas, kad turkai, įkūrę dideles valstybes, papuošė savo istoriją karinėmis pergalėmis, Tağıl sakė: „Nuolatinis sportas ruošė žmones karui. Tokiu būdu jie turėjo dinamišką kūną ir su nedideliu skaičiumi karių sugebėjo nugalėti sausakimšas armijas. Dėl geresnio fizinių gebėjimų išsivystymo, gebėjimo naudoti visų rūšių karo ginklus, jie laimėjo daugumą lauko mūšių. Tarp žinomiausių klajoklių žaidimų medžioklė, ieties metimas, žirgų lenktynės, slidinėjimas, imtynės, šaudymas iš lanko buvo visos sporto šakos, kurios užtikrino sėkmę kare.
„Ne tik sportas, bet ir didelis kultūros lobis“
Pažymėdamas, kad sportiniai klajoklių žaidimai tapo integruoti į gyvenimo būdą ir po kurio laiko tapo kultūros elementu, Tağıl sakė: „Žaidimai įgavo kultūrinį aspektą organizuojant festivalius, dideles pramogas ir varžybas, kurias visi visuomenės nariai su susidomėjimu sekė. Ši situacija visada buvo vertinama, nes ji skatina įvairaus amžiaus žmones gyventi sveiką ir laimingą gyvenimą visuomenėje. Turkų kultūra, susiformavusi aplink klajoklių žaidimus, buvo perduodama iš kartos į kartą etnografine, folklorine, tikėjimo, mitologine ir pan., ir pasiekė XXI amžių. „Tai ne tik sporto žaidimas, bet ir didelis kultūros lobis“, – sakė jis.
„Savo vertybes išlaikysime gyvas kartu su jaunimu“
prof. Dr. Tasagilis pridūrė, kad nepaisant šimtmečių dešimtmečių, klajoklių žaidimai išlaikė savo originalumą. Teigdamas, kad tokie žaidimai kaip medžioklė, šaudymas iš lanko, imtynės ir ieties metimas išliko iki šių dienų, Tağıl tęsė: „Klajokliams sportas yra pats gyvenimas. Žinoma, yra žaidimų, kurie pamirštami ir kurių beveik nebematome. Pavyzdžiui, šuolių į aukštį varžybos. Deja, iki šių dienų neišliko žaidimai, žaidžiami su medinėmis kojomis genčių kovose. Tokie žaidimai būtų buvę daug vertingesni, jei būtų išlikę. Šiuo požiūriu Pasaulio klajoklių žaidynių organizavimas yra nepaprastai svarbus. Tikslinė sporto auditorija – jaunimas. Kadangi jaunimas domisi šiais žaidimais, mes saugome savo vertybes ir kultūrą. Atsižvelgiant į savo kultūrinį aspektą, tai organizacija, galinti patraukti įvairaus amžiaus žmonių dėmesį.
Pasaulio klajoklių žaidimai
4-osios Pasaulio klajoklių žaidynės vyks 29 m. rugsėjo 2–spalio 2022 dienomis. Pasaulio klajoklių žaidynės pirmą kartą buvo surengtos aplink Issyk Kul ežerą Kirgizijoje 2014 m., kuriame dalyvavo prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Antrasis renginys vyko 2016 m., o trečiasis – 2018 m. 4-osiose Pasaulio klajoklių žaidynėse, kurios vyks pirmininkaujant Turkijos Respublikai ir vadovaujant Pasaulio etnosporto konfederacijai, bus akcentuojama sporto vienijanti galia, nušviečiant klajoklių tautų kultūrą. Pasaulio klajoklių žaidynėse, kuriose dalyvaus daugiau nei 100 šalių, turėtų dalyvauti daugiau nei 3 sportininkų.
Kas yra Ahmetas Tasagilis?
1981–1985 m. studijavęs Stambulo universiteto Laiškų fakulteto Istorijos katedroje, Tağıl išvyko į Taivaną mokytis kinų kalbos ir tyrinėti Turkijos istoriją. 1987 m. jis tapo Mimaro Sinano universiteto Menų ir mokslų fakulteto Istorijos katedros moksliniu asistentu. Magistro ir doktorantūros studijas baigė Stambulo universiteto Bendrosios Turkijos istorijos katedroje. Ahmetas Tağılas 1992 m. buvo paskirtas docentu, 1995 m. – docentu, o 2000 m. – profesoriumi. Nuo 1997 m. jis atliko lauko tyrimus Kazachstane, Uzbekistane, Kirgizijoje, Mongolijoje, Pietų Sibire ir Kinijoje. Jo mokslinės studijos yra susijusios su ikiislamine Turkijos istorija, taip pat su Vidurinės Azijos Turkijos istorija nuo praeities iki dabarties. Jis yra paskelbęs daug knygų ir beveik 200 nacionalinių ir tarptautinių mokslinių studijų.
Būkite pirmas, kuris komentuoja