Žaliavinių, kurie Turkijoje vadinami „ryžiais be kruopų“, gamyba pasiekė 1 mln. 28 mūsų šalies provincijose gaminama žaliavinė žaliava daugiausia gaminama Marmuro regione, kuris sudaro 70,2 proc. produkcijos. Didėja ryžių, kurie yra vienas iš labiausiai mėgstamų produktų ant stalo, gamyba.
Po 2000 m. pradėta naudoti derlingas veisles, ypač Osmancık-97 veislę, tobulinti auginimo technologijas, gamyboje naudoti modernius žemės ūkio įrankius ir įrangą, pvz., lazeriu valdomą išlyginimo įrangą, taip pat mechanizuoti nuo sodinimo iki derlius vaidina svarbų vaidmenį šiame padidėjime.
Jei 2002 metais Turkijoje buvo auginama žaliavinė žaliava 60 tūkstančių hektarų plote, tai 2021 metais šis plotas išaugo iki 129 tūkstančių 490 hektarų.
Taip pat žaliavinių žaliavų gamyba, kuri 2002 m. siekė 360 tūkst. tonų, 2021 m. išaugo iki 1 mln. tonų (ryžių – 600 tūkst. tonų). Vidutinis metinis ryžių suvartojimas vienam žmogui yra apie 10 kilogramų.
Didžiausia žaliavinių žaliavų gamyba mūsų šalyje yra Marmuro regione – 2021 % 70,2 m.
Po šio regiono rikiuojasi Juodoji jūra su 19,4 proc. ir Vidurio Anatolijos regionai su 8,6 proc. Kitų regionų gamyba siekia 1,8 proc.
Edirne užima pirmąją vietą žaliavinių žaliavų gamyboje 28 provincijose. Šioje provincijoje realizuojama 41,2 proc. visos produkcijos.
Po šios provincijos rikiuojasi Samsunas (15,3 %) ir Balikesiras (13,7 %).
Çanakkale (9,8 proc.), Çorum (5,9 proc.), Sinop (2,8 proc.), Çankırı (2,2 proc.), Bursa (1,9 proc.), Kirklareli (1,7 proc.) ir Tekirdagas (1,6 proc. taip pat yra tarp provincijų, kuriose gaminama produkcija .
EFEKTYVUMO DIDINIMO TYRIMAI
Žemės ūkio ir miškų ūkio ministerija daug dėmesio skiria pastangoms didinti žaliavinių derlių.
Osmancık-97 ryžių veislė buvo pradėta veisti 1982 m. Trakijos žemės ūkio tyrimų institute, priklausančiame TAGEM ir įregistruotam 1997 m.
Vidutinis žaliavinių žaliavų derlius, kuris iki Osmancık-97 veislės sukūrimo buvo 500 kg per vieną dekarą, po Osmancık-97 gamybos išaugo iki daugiau nei 800 kg. Remiantis 2011 m. FAO duomenimis, Turkija užėmė pirmąją vietą pagal žaliavinių žaliavų derlių su 905 kg/d.
Vykdant projektą „Ryžių maro ligai atsparių veislių kūrimas“, vykdomą kartu su Tarptautiniu ryžių tyrimų institutu (IRRI) nuo 2011 m., 2020 ryžių veislės, būtent Aslı, Zeybek, Bereket, Hasat, Aliço, Yanmaz, TARI7, yra atsparios. ryžių maro liga buvo užregistruota.
Be to, genai, didinantys ryžių derlių, buvo perkelti į šias veisles, kurios yra tolerantiškos ryžių maro ligai.
Šie genai padidino augalo stiebo stiprumą, klasterio ilgį ir grūdų skaičių klasteryje, taip padidindami ryžių derlių.
2020 metais visoje Turkijoje buvo išauginta 9 975 tonos sertifikuotų žaliavinių sėklų. 50,1% ryžių sėklų sudarė veislės, priklausančios Trakijos žemės ūkio tyrimų institutui, priklausančiam Žemės ūkio ir miškų ūkio ministerijos Generaliniam Žemės ūkio tyrimų ir politikos direktoratui (TAGEM).
Gaminami žaliaviniai produktai yra plačiai naudojami pramonėje.
Visoje Turkijoje yra 111 aktyvių žaliavinių fabrikų.
Edirnėje veikia didžiausias žaliavinių ryžių malūnas. Edirne su 39 gamyklomis seka Balıkesir su 22 gamyklomis, Samsun su 16 gamyklų ir Mersin su 12 gamyklų.
BAUDA UŽ NEleistiną ryžių sodinimą
Žaliaviniams auginti reikalinga Žemės ir miškų ūkio ministerijos licencija. Pagal Žaliavinių sėjos įstatymą Nr. 3039, šio produkto auginimui reikalingas leidimas; Licencija gamintojams, norintiems auginti žaliavą, išduodama remiantis dirbamos žemės nuosavybės teisės dokumentu, nuomos sutartimi (patvirtinta kaimo seniūno) ir (arba) Komisijos parengtu radimo aktu (pagal asmens pareiškimas).
Jei žaliavinių žaliavų auginimas leidžiamas, iš gamintojų imamas mokestis, vadinamas „licencijavimo mokesčiu“. Nors licencijos mokestis 2021 metams skiriasi priklausomai nuo decaronijos ir regionų, buvo taikomas 5-5,5 Lt.
Ūkininkai, kurie sodina ryžius be leidimo arba neleidžia savo žemėje auginti žaliavinių žaliavų, imamas „neteisėto auginimo mokesčio“ mokesčiu. Šis mokestis paprastai buvo taikomas 2021 TL už vieną priežiūrą 167 m.
DOMĖJIMAS JUODAIS RYŽIAIS
Tuo tarpu vartotojų susidomėjimas juodaisiais ryžiais didėja. Turkijoje juodieji ryžiai auginami 120 dekarų žemės, 60 dekarų Edirne ir 180 dekarų Samsune.
Mūsų šalyje yra registruotos 2 juodųjų ryžių veislės. Pirmoji mūsų šalyje juodųjų ryžių veislė Black 1 Trakijos žemės ūkio tyrimų institute įregistruota 2015 m. Ši veislė turi sertifikuotą sėklų gamybą.
Ermes veislė buvo įregistruota Harman Tarım Tohumculuk vardu 2016 m., tačiau sertifikuota sėklų gamyba nebuvo vykdoma.
Juodieji ryžiai, turintys genetiškai unikalų aromatą ir kvapą, turi daugiau antioksidantų, B grupės vitaminų ir virškinamos celiuliozės, palyginti su baltaisiais ryžiais. Jame taip pat yra daugiau cinko, geležies, fosforo, kalcio ir magnio nei baltuosiuose ryžiuose.
GEOGRAFINIAI RYŽIAI
Geografinės nuorodos, kurios atlieka svarbų vaidmenį kuriant privilegijas vietiniams produktams ir didinant šių produktų indėlį į kaimo ekonomiką, taip pat didina ryžių vertę.
Karacadağ ryžių, İpsala ryžių, Tosya ryžių, Bolu Kıbrıscık ir Konuralp ryžių geografinės nuorodos registracija gauta iš Turkijos patentų ir prekių ženklų tarnybos. Be to, paraiška dėl ES geografinės nuorodos buvo pateikta İpsala ryžiams. Yra paraiškų registruoti geografines nuorodas Terme ryžiams, Gönen ryžiams, Biga perliniams ryžiams ir Yusufeli ryžiams.
PARAMA SUTEIKTA IRKLINIMUI
Pagal „Komunikė dėl paramos išmokų augalininkystei“ 2021 m. buvo nustatyta 10 kr/kg žaliavinių skirtumų mokėjimo parama, sertifikuotų sėklų naudojimui vietinėje – 16 Lt/da, dyzelino – 68 Lt/da. trąšų parama buvo 8 Lt/d.
Paramos dydis už žaliavinę žaliavą, užaugintą pagal ekologinio žemės ūkį, yra 40 Lt/da už individualaus produkto sertifikatą ir 20 Lt/da už gamintojų grupės produkcijos sertifikatą; Geros žemės ūkio praktikos parama buvo nustatyta 10 Lt/da žaliavinių želmenų auginimui, neatsižvelgiant į individualų ar grupinį sertifikavimą.
Vidaus sertifikuotos sėklos auginimo parama nustatyta 0,25 TL kg/da už sertifikuotą rūšį ir 0,35 TL kg/da už originalią bazinę/aukštesnę rūšį.
Sertifikuotos sėklos naudojimo parama 2022 m. taikoma kaip 24 TL/d.
Būkite pirmas, kuris komentuoja