Dokumentas, kurį darbuotojas pasirašo su darbdaviu pradėdamas dirbti ir kuriuo pradedami darbo santykiai, vadinamas darbo sutartimi. Tuo atveju, kai šie darbo santykiai nutrūksta dėl tam tikrų priežasčių, tai yra nutraukiama darbo sutartis, darbuotojui atsiranda tam tikros teisės. Viena jų – išeitinės kompensacijos. Nors atrodo, kad tokia praktika yra tik darbuotojų naudai, ji iš tikrųjų apsaugo ir darbdavius. Ši sistema, apdovanojanti už ilgalaikį darbuotojo įsipareigojimą darbo vietai, sumažina ir įeinančių bei išeinančių darbuotojų skaičių, tai yra darbuotojų cirkuliaciją.
Kokios yra išeitinės išmokos sąlygos?
Sąlygos, reikalingos išeitinei kompensacijai gauti, nustatomos Darbo įstatymo ribose. Ne kiekvienas darbuotojas, kurio darbo sutartis nutraukta, turi teisę į kompensaciją. Kad darbuotojas gautų išeitinę kompensaciją, jis turi būti išdirbęs darbovietėje ne mažiau kaip 1 metus. Žinoma, vienintelis reikalavimas – nesilaikyti minimalaus darbo laiko. Tam, kad įgytų šią teisę, darbuotojas turi išeiti iš darbo, kad gautų vienkartinę išmoką dėl neįgalumo, senatvės ir išėjimo į pensiją, arba darbdavys turi būti atleidęs darbuotoją dėl kitos priežasties nei atitinkami Darbo įstatymo straipsniai.
Be išėjimo į pensiją ir atleidimo, net jei darbuotojas dėl kokių nors išskirtinių priežasčių išeina iš darbo savo noru, jis gali turėti teisę į kompensaciją. Lygiai taip pat, kaip iš darbo dėl privalomosios karinės tarnybos išeinantys darbuotojai turi teisę gauti išeitinę kompensaciją. Darbuotojai vyrai, norintys pasinaudoti šia teise, prie prašymo nutraukti darbo sutartį taip pat turi pridėti Karinės tarnybos siuntimo dokumentą.
Nors pagal Darbo įstatymą yra daug išeitinių išmokų sąlygų, aiškiai nurodomi ir asmenys, kurie negali pasinaudoti šia teise. Pavyzdžiui, žmonės, dirbantys pas šeimos narį ar giminaitį, sportininkai, pameistriai ir namų ūkio darbuotojai, negali gauti išeitinės išmokos pagal Darbo įstatymo 14 straipsnį. Be to, darbuotojai, kurie pasitraukia iš darbo nenurodydami priežasties, išeitinių išmokų negauna.
Kaip apskaičiuojama išeitinė išmoka?
Išeitinė kompensacija apskaičiuojama atsižvelgiant į laiką, kurį asmuo dirbo atitinkamoje darbovietėje. Kitaip tariant, kuo ilgiau išbūnate darbovietėje, tuo atitinkamai skaičiuojama didesnė išeitinė išmoka. Skaičiuojant atsižvelgiama ne į darbuotojo neto darbo užmokestį, o į bruto atlyginimą ir įmokas (pvz., kelionės, maitinimas, papildomi mokesčiai). Darbuotojas turi teisę gauti paskutinių 30 dienų bruto darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvienus metus, kai jis dirbo darbovietėje. Jei darbuotojo atleidimo iš darbo data nesutampa su visais metais, koeficientas sudaromas pagal tų metų 30 dienų bruto darbo užmokestį. Pavyzdžiui, darbuotojas, dirbantis toje pačioje darbovietėje 5 metus ir 6 mėnesius, turi teisę gauti išmoką, lygią jo paskutinių 30 dienų bruto darbo užmokesčiui x5 + 15 dienų bruto darbo užmokesčiui.
Vienas iš svarbiausių klausimų, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant šį skaičiavimą, yra Iždo ir Finansų ministerijos nustatyta maksimali išeitinė išmoka už darbo sutarties nutraukimo metus. Lubomis laikomos vienerių metų pensija, kurią gaus aukščiausio rango valstybės tarnautojas išėjęs į pensiją. Iždo ir finansų ministerija viršutines ribas skelbia du kartus per metus – sausio ir liepos mėn.
Žyminis mokestis išskaitomas prieš sumokant galutinę apskaičiuotą sumą darbuotojui, o likusi suma sumokama darbuotojui, su kurio darbo sutartis nutraukiama, kaip išeitinė kompensacija. Išeitinė išmoka neapmokestinama pajamų mokesčiu; Tačiau jei darbuotojas dirba daugiau nei vienoje darbovietėje, o atlyginimas, kurį jis gaus per metus, viršija maksimalią išeitinę kompensaciją, nuo šį skaičių viršijančio uždarbio apmokestinamas pajamų mokestis. Tokiu atveju darbuotojas turi sudaryti kitų pajamų deklaraciją ir sumokėti šį mokestį kitais metais.
Kaip gauti išeitinę išmoką?
Nutraukus darbuotojo darbo sutartį dėl priežasčių, atitinkančių Darbo įstatymo nuostatas, kaip minėta, darbuotojas automatiškai turi teisę į kompensaciją. Jei yra tokia situacija, kaip išėjimas į pensiją, Socialinės apsaugos įstaiga turi dokumentuoti šią situaciją. Darbuotojai, kurių išėjimą į pensiją patvirtino SGK, gali gauti išeitinę kompensaciją pateikę darbdaviams atitinkamą dokumentą, kurį gaus iš SGK.Išeitinė išmoka turi būti išmokėta per 5 metus nuo darbo sutarties pabaigos. Per 5 metus neapmokėtoms pretenzijoms senaties terminas. Tokiu atveju prie išeitinės kompensacijos gali būti pridedamos palūkanos; tačiau dėl to darbuotojas turi pateikti skundą Darbo teismui.
Ar darbuotoja, išeinanti iš darbo dėl santuokos, gali gauti išeitinę išmoką?
Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų dėl išeitinės išmokos reikalavimo – ar darbuotoja, kuri išeina iš darbo dėl santuokos, turi teisę į kompensaciją. Jei santuoka buvo sudaryta pagal Civilinį kodeksą, moterys turi teisę į kompensaciją už santuoką. Darbuotojos moterys gali pasinaudoti šia teise, jei jos nutraukia darbo sutartį per vienerius metus po santuokos.
Tam, kad įsitikintumėte, ar turite teisę gauti išeitinę kompensaciją ir neliktų klaustuko galvoje, patikimiausią informaciją galite gauti išnagrinėję Darbo įstatymo straipsnius apie išeitines išmokas.
Būkite pirmas, kuris komentuoja