Turkijos Respublikos 99-osioms metinėms paieškos gigantas „Google“ paruošė specialų papuoštą logotipą. Kol tie, kurie pamatė papuoštą logotipą paieškos sistemoje, ieškojo atsakymų į tokius klausimus, kaip spalio 29 d. Respublikos diena, kokia jo prasmė ir svarba, „Google“ anksčiau naudojo daugybę su mūsų šalimi susijusių specialių dienų kaip papuoštą logotipą.
Ugnis, kuris tęsėsi Nepriklausomybės kovų epopėjoje, 29 m. spalio 1923 d. virto deglu, kuris niekada neužges. 99 metus Turkijos Respublika ir toliau eina didžiojo lyderio Mustafos Kemalio Atatiurko ir jo bendražygių nutiestu keliu. Tačiau Turkijos Respublikos 99-osios metinės paieškos sistemos „Google“ pagrindiniame puslapyje buvo pavaizduotos kaip logotipas. Paieškos sistemų milžinė „Google“ spalio 29 d. Respublikos dienai paruošė specialų papuoštą logotipą.
Respublikos diena
Respublikos dienamini Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos Respublikos administracijos deklaraciją 29 m. spalio 1923 d., Turkijoje ir Šiaurės Kipre kasmet spalio 29 d. Tai švenčiama nacionalinė šventė. 1925 m. priimtu įstatymu ji pradėta švęsti kaip nacionalinė (nacionalinė) šventė.
Turkijoje ir Šiaurės Kipre, kurios yra valstybės, kuriose švenčiama Respublikos diena, spalio 28 d. yra pusantros dienos valstybinė šventė, popietė ir spalio 29 d. Spalio 29 dieną stadionuose vyksta iškilmės, o tradiciškai vakare vyksta žibintų eitynės.
Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatiurkas savo dešimtųjų metų kalboje 29 m. spalio 1933 d., kai buvo minimas dešimtasis respublikos metinis, šią dieną apibūdino kaip „didžiausią šventę“.
Respublikos paskelbimas
Osmanų imperiją iki 1876 m. valdė absoliuti monarchija, o 1876–1878 m. ir 1908–1918 m. – konstitucinė monarchija. Nacionalinė kova, kuriai vadovavo Mustafa Kemal Paša, su įsibrovėliais Anatolijoje, kuri buvo okupuota po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare, baigėsi nacionalinių pajėgų pergale 1922 m. spalį. Šiame procese 23 m. balandžio 1920 d. Ankaroje susirinkę žmonių atstovai „Didžiosios nacionalinės asamblėjos“ vardu priėmė 20 m. sausio 1921 d. Teşkilat-ı Esasiye Kanunu įstatymą ir paskelbė, kad suverenitetas priklauso turkų tauta, o 1 m. lapkričio 1922 d. priimtu sprendimu panaikino viešpatavimą. Šalį valdė parlamentinė vyriausybė.
27 m. spalio 1923 d. atsistatydinus Vykdomajai valdybai ir nesukūrus naujo kabineto, kuris įgytų asamblėjos pasitikėjimą, Mustafa Kemal Paša kartu su İsmet İnönü parengė įstatymo pakeitimo projektą, kad vyriausybė taptų respublika, ir pristatė. jį Seimui 29 m. spalio 1923 d. Priėmus Teşkilat-ı Esasiye įstatymo pataisas, Respubliką paskelbė Turkijos Didžioji Nacionalinė Asamblėja.
Respublikos paskelbimas Ankaroje buvo paskelbtas su 101 pabūklu, o 29 metų spalio 30-osios naktį į spalio 1923-ąją jis buvo švenčiamas su šventine nuotaika visoje šalyje, ypač Ankaroje.
Švenčių minėjimas
Respublikos paskelbimo metu spalio 29-oji nebuvo paskelbta švente, nebuvo susitarta dėl minėjimo; Visuomenė iškilmes organizavo spalio 29 d. ir spalio 30 d. Kitais metais 26 m. spalio 1924 d. dekretu numeriu 986 buvo nuspręsta Respublikos paskelbimą švęsti su 101 baliumi ir numatyta specialia programa. 1924 m. vykusios iškilmės – vėliau vyksiančios Respublikos paskelbimo iškilmės.
2 m. vasario 1925 d. Užsienio reikalų ministerijos (Užsienio reikalų ministerijos) parengtame įstatymo pasiūlyme buvo pasiūlyta spalio 29-ąją paskelbti šventine. Šį pasiūlymą parlamentinė Konstitucinė komisija išnagrinėjo ir priėmė sprendimą balandžio 18 d., o balandžio 19 d. Respublikos dienos kaip valstybinės šventės minėjimas spalio 29 d. tapo oficialia nuostata „Dėl Valstybės šventės 29-ųjų metinių įtraukimo į Respubliką paskelbimo įstatymo“. Respublikos paskelbimo diena kaip oficiali šventė šalyje ir užsienio šalių ambasadose pradėta minėti nuo 1925 m.
27 m. gegužės 1935 d. Vyriausybė priėmė naują nacionalinių švenčių reglamentą, iš naujo apibrėžė šalyje švenčiamas šventes ir jų turinį. Laisvės šventė, kuri buvo Konstitucinės Monarchijos paskelbimo diena, ir Viešpatavimo šventė, kuri buvo Sultonato panaikinimo diena, buvo išbrauktos iš valstybinių švenčių ir jų minėjimas buvo baigtas. Spalio 29-oji, kai buvo paskelbta Respublika, buvo paskelbta „nacionaline švente“ ir tik tą dieną nuspręsta surengti ceremoniją valstybės vardu.
Šventės
Pirmaisiais Respublikos gyvavimo metais buvo akcentuojama, kad jaunoji Turkijos Respublika gimė iš sugriautos valstybės nuolaužų per Respublikos dienos iškilmes. Šiomis pirmosiomis dienomis šventės būdavo kasdienių ceremonijų forma. Tą pačią dieną ceremonijos prasidėtų nuo oficialaus priėmimo ryte, tada prieš valstybės pareigūnus būtų surengtas oficialus paradas, o programa būtų baigta iš trijų dalių, vakare su žibintų eisena. Be to, šventės vakarais vykdavo „Respublikiniai baliai“, kuriuose dalyvavo miesto administratoriai ir žymūs asmenys. Tokia ceremonijų struktūra tęsėsi iki 1933 m.
Valstybės dienos šventėse ypatingą vietą ir reikšmę turi 1933 m. vykusios dešimties metų sukakties iškilmės. Noras visuomenei ir visam išoriniam pasauliui parodyti per trumpą dešimties metų laikotarpį 1923 m. įkurtos Respublikos vykdomas reformas ir ekonominę plėtrą lėmė, kad Respublikos dienos minėjimas buvo įprasmintas kitaip. Dešimtais metais šventės buvo organizuojamos kur kas plačiau nei prieš tai buvusios šventinės šventės. Pasiruošimui buvo priimtas 11 m. birželio 1933 d. Turkijos Didžiojoje Nacionalinėje Asamblėjoje svarstytas 12 straipsnių sudarytas „Respublikos paskelbimo dešimties metinių minėjimo įstatymas“, kurio numeris 2305. Šiuo įstatymu buvo nuspręsta, kad 10-mečio minėjimai truks tris dienas ir šios dienos bus valstybinės šventės.
Visoje šalyje vietos, kuriose vyko 10-mečio minėjimo ceremonijos, buvo pavadintos „Cumhuriyet Square“ ir surengtos vardų suteikimo ceremonijos. Vardų suteikimo iškilmių metu kaip suvenyras buvo pastatyti kuklūs paminklai, vadinami „Respublikos paminklu“ arba „Respublikos akmeniu“. Šventės buvo labai spalvingos. Mustafa Kemalis Ankaros Cumhuriyet aikštėje perskaitė dešimtųjų metų kalbą. Dešimtmečio maršas buvo sukurtas ir visur skambėjo himnas. 1934–1945 m. vykusios Respublikos dienos minėjimai buvo pagrįsti 1933 m. vykusiomis Respublikos dienos šventėmis, išskyrus kai kuriuos pakeitimus.
Būkite pirmas, kuris komentuoja