Su UTIKAD logistikos sektoriaus ataskaita mes vėl esame kartu su jumis, kad paimtume sektoriaus pulsą. UTIKAD bando nušviesti sektoriaus ateitį, sujungdama Turkijos tarptautinės logistikos sektoriaus veiklą, pervežimus, pajėgumus, svarbius pokyčius ir atitinkamus teisės aktus su sektoriaus ataskaitomis, kurias įgyvendina nuo 2019 m.
Neigiamas koronaviruso pandemijos poveikis, palikęs pėdsaką 2020 m., tęsėsi ir 2021 m., o per metus atsiradusių naujų variantų padariniai buvo jaučiami ir pasaulinėje logistikos pramonėje.
Siekiant sumažinti ir galiausiai sunaikinti viruso poveikį asmeninei ir socialinei sveikatai, vakcinos nuo viruso gamyba buvo pristatyta visų pasaulio šalių piliečiams, o po pertraukos nuo COVID-19 prasidėjo stiprus sveikimo procesas. 2021 m. pasaulyje patyrus K tipo atkūrimą, buvo stebimas sektorių augimas.
2021 metais logistikos pramonė bandė susidoroti su įvairiomis krizėmis. Dėl konteinerių ir pasaulinės tiekimo grandinės krizės labai padidėjo sąnaudos. Dėl konteinerių krizės konteineriai pabrango ir tapo neprieinami, o tai tiesiogiai padidino pasaulinės tiekimo grandinės iššūkį.
Sušvelnėjus pandemijos apribojimams, išaugo transportavimo paslaugų paklausa, o užsakymai kaupėsi uostuose dėl pandeminio proceso metu atšauktų kruizų.
Vairuotojų krizė, turėjusi įtakos visame pasaulyje, stipriai palietė ir mūsų šalį. Dėl vairuotojų trūkumo ir įdarbinamo personalo trūkumo išaugo logistikos kaštai.
Sueco kanalo uždarymas kartu su japonų konteinerių laivo „Ever Given“ sustabdymu 23 m. kovo 2021 d. sukėlė pasaulinės prekybos sutrikimą.
Sušvelnėjus pandemijos priemonėms ir padidėjus energijos poreikiams, gamtinių dujų ir anglies kainos pasiekė rekordą.
Nepaisant krizių, pasaulinė prekyba 2021 m. parodė atsigavimo tendenciją ir priartėjo prie iki COVID-19 buvusių rodiklių.
2021 metais paskelbti tarptautiniai reglamentai, kurie pirmiausia paveiks logistikos sektorių. Vienas iš jų buvo liepos mėnesį Europos Komisijos paskelbtas „Fit for 55“. Su šiuo paketu išryškėjo anglies dioksido reguliavimas pasienyje, atsinaujinančios energijos naudojimo didinimas, mažai teršalų išmetančios transporto rūšys ir jas palaikanti infrastruktūra. Paketo apimtyje kitas teisinis reguliavimas, numatantis papildomą mokestinę prievolę eksportui į Europos Sąjungą, buvo Pasienio anglies dioksido reguliavimo mechanizmas (SKDM).
Kartu su epidemija mūsų gyvenime atsirado naujų verslo būdų, o pramonėje įvyko skaitmeninė raida. Šiame procese išryškėjo elektroninė prekyba, automatika ir mažėjantis fizinis kontaktas. Uostai tapo autonomiški, patobulinti muitinės procesai, modernizuota infrastruktūra, galima pateikti muitinės deklaracijas skaitmeniniu būdu.
Nagrinėjant valstybės investicijas per pastaruosius 5 metus Turkijoje, didžiausią dalį bendrame investicijų plane 2021 metais užėmė Transporto ir ryšių sektorius.
2020 m. duomenimis, transporto ir sandėliavimo sektoriaus indėlis į Turkijos BVP sudarė apie 8%.
Tarptautinėje paslaugų prekybos statistikoje didžiausią dalį tiek importe, tiek eksporte užėmė transporto veikla. 2020 m. paslaugų eksportas siekė apie 25,5 mlrd. USD, o paslaugų importas – apie 23 mlrd. USD.
2021 m. kovo mėn. bendra logistikos sektoriaus grynųjų pinigų paskolų skola siekė 218 mlrd. Lt, o praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu minėta skola buvo 156 mlrd. Per 12 mėnesių paskolos skolos suma išaugo 40,1 proc. Sektoriaus panaudotas kreditas sausio mėnesį buvo 196,793,813,000 2021 35 XNUMX Lt; XNUMX metų pabaigoje paskolos suma išaugo XNUMX proc.
Pagal pervežamų prekių vertę jūrų transportas užima didžiausią dalį tiek importe, tiek eksporte per pastaruosius 10 metų. Kelių transportas užima antrąją vietą pagal vertę Turkijos užsienio prekybos pervežimuose. Oro transportas pagal vertę Turkijos užsienio prekybos veikloje užima trečią vietą tarp transporto rūšių. Geležinkelio transportas yra mažiausią Turkijos užsienio prekybos dalį turinti transporto rūšis. Jūrų transportas pirmauja pagal svorį ir vertę. Kelių transporto dalis importe 2021 metais sudaro apie 5,36 proc. Per pastaruosius 10 metų tiek Turkijos importe, tiek eksporte geležinkelių transportas sudaro mažiau nei 1 % svorio. Oro transportas yra transporto rūšis, turinti mažiausią dalį Turkijos užsienio prekyboje pagal svorį dėl riboto pajėgumo.
Per pastaruosius 10 metų Turkijos užsienio prekyba pasiekė didžiausią užsienio prekybos apimtį 2013 m. Eksporto ir importo atotrūkis, išskyrus 2017 m., turėjo tendenciją mažėti. Kai 2011 metais eksporto ir importo santykis sudarė tik 56%, 2021 metų pabaigoje šis santykis išaugo iki 83%.
Analizuojant Turkijos eksporto pasiskirstymą pagal šalių grupes, matyti, kad ES-2020 šalys užima pirmąją vietą ir 2021 m., ir 27 m. pabaigoje – 41,3 proc. ES-27 šalių importo dalis 2020 m. pabaigoje buvo 33,4 proc., o 2021 m. pabaigoje – 31,5 proc. Importas iš ES nepriklausančių Europos šalių 2020 m. sudaro visą importą.
Nors jis sudarė 16,3%, 2021 m. pabaigoje šis rodiklis tapo 16,5.
2021 metais pirmųjų 20 šalių, į kurias Turkija eksportuoja, dalis bendrame eksporte sudaro apie 66 proc., o pirmųjų 20 šalių, iš kurių Turkija eksportuoja, dalis bendrame importe sudaro apie 67 proc. Vokietija ir JAV yra tarp 5 geriausių šalių tiek pagal eksportą, tiek pagal importą. Kinijos, kuri yra pirmoji importo šalis, dalis sudaro 11,88, o eksporto dalis – 1,63%.
Krovinių gabenimas geležinkeliais išsiskiria tuo, kad tai yra ekologiškesnė, ekonomiškesnė ir saugesnė transporto rūšis, lyginant su kitomis transporto rūšimis. Geležinkelių transporto dalis Turkijos užsienio prekyboje pagal vertę yra mažesnė nei visų kitų transporto rūšių dalis. 2020 m., kai pandemija buvo veiksminga, matyti, kad geležinkelio dalis, palyginti su ankstesniais metais, išaugo. Didėjanti krovinių vežimo geležinkeliais paklausa efektyviai prisideda prie šio padidėjimo, nes leidžia prekiauti bekontakčiu būdu. Krovinių vežimo geležinkeliais dalis visose importo siuntose 2012–2018 metais sumažėjo. Kilimas, prasidėjęs 2018 m., tęsėsi ir 2019 m., 2020 m. – 1 proc., o 2021 m. – 1,23 proc. Panaši situacija yra ir krovinių vežimo geležinkeliais dalimi bendrame eksporto pervežime. Po 2011% 0,93 m., 2012–2018 m. sumažėjo. Nuo 0,67% iki 0,44% tarifai vėl pradėjo didėti 2019 m. 2019 metais norma buvo 0,54%, 2020 metais – 0,77%, o 2021 metais – 0,74%. Vykdant 2011–2021 m. laikotarpį, 2021 m. buvo vežamas didžiausias krovinys pagal bendrą vertę. Krovinių vežimo geležinkeliais dalis pagal svorį importo ir eksporto pervežimuose per 11 metų nesiekė 1 proc. Eksporto siuntos 2013 metais smarkiai sumažėjo ir pasiekė žemiausią 0,35% lygį. Eksporto siuntos po šių metų vėl pradėjo augti ir 2021 metų pabaigoje pasiekė 0,77 proc. Nors importo siuntose nėra tokių didelių lūžių kaip eksporte, 2011 metais prasidėjęs nuosmukis tęsėsi iki 2018 metų, o po 2018 metų pradėjusi kilti dalis 2021 metų pabaigoje tapo 0,64 proc.
Kelių transportas pagal vertę užima antrą vietą Turkijos užsienio prekyboje. Mažiausias kelių transporto importo rodiklis 2011–2021 m. buvo 17,88 m. – 2018 proc. Mažiausią dalį eksporto 28 metais turėjo kelių transportas – 2018 proc. 2021 metais didžiausios vertės buvo pasiektos tarptautiniame kelių transporte pagal vertybinį pagrindą. Tarptautiniuose krovinių pervežimuose krovinių, eksportuotų kelių transportu, dalis buvo didesnė nei importuotų. Nuo 2011 iki 2021 m. importo siuntos sudaro mažiausią dalį – 2016 % 3,72 m., o mažiausia – 2020 % eksporto 16,79 m. Importo krovinių dalis pagal svorį 5,36 m. sudarė daugiausia 2021 proc., tai 24,68 m. eksporto krovinių dalis pagal svorį siekė 2015 proc. Didžiausia tonų vertė tiek importe, tiek eksporte pagal svorį buvo pasiekta vežant krovinius keliais 2021 m.
Per laikotarpį nuo 2011 iki 2021 metų aviakompanijoje tarptautinis krovinių srautas rodė didesnį ir linijinį vystymąsi, palyginti su vidaus krovinių vežimu. Vidaus krovinių srautas, kuris 2013, 2014, 2015 ir 2021 m. viršijo 100.000 10 tonų, buvo mažiausias per pastaruosius 19 metų – 51.043 2020 tonos dėl COVID-2021 pandemijos. 111.466 metų pabaigoje vidaus krovinių srautas statistikoje atsispindėjo 2020 1.368.576 tonos. Bendras 2021 21 1.615.709 krovinių srautas 2021 metais išaugo 1.504.243% iki 14 2011 10,62 tonų 2020 metais. 19,82 metų pabaigoje, kai pandemijos poveikį pajutome švelniai, tarptautinis krovinių srautas siekė 2021 11,08 2021 tonas, o augimo tempas – 8,40%. 2015 m. oro transporto dalis importe vertės pagrindu sudarė 16 proc. Nors 2021 m. pabaigoje šis rodiklis padidėjo iki 39 %, 2021 m. pabaigoje sumažėjo iki 0,05 %. Jos dalis eksporte pagal vertę 2021 m. pabaigoje buvo 2020 proc. Bendra aviakompanijų importuojamų krovinių vertė 0,49 metais buvo maždaug XNUMX% didesnė nei oro linijų eksportuojamų krovinių, o XNUMX metų pabaigoje – apie XNUMX%. Iki XNUMX metų pabaigos oro krovinių dalis importo siuntose pagal svorį sudaro XNUMX%. XNUMX m. pabaigoje oro transporto dalis eksporto siuntose buvo žemiausia po XNUMX m. – nagrinėjamu laikotarpiu sudarė XNUMX proc.
2011–2021 m. Turkijos importo jūra gabenamų krovinių dalis pagal vertę išliko apie 2019 % iki 60 m.; 2014 ir 2015 metais jos dalis vertės pagrindu išaugo iki 69%. Tačiau 2020 metų pabaigoje pirmą kartą žemiau 60% nukritęs akcijų santykis 2021 metų pabaigoje tapo 66,91%. Jūrų transporto dalis eksporte pagal vertę 2021 metų pabaigoje sudarė 60,01 proc. Eksporto jūrų krovinių vertė, 2011 m. siekusi 73.576.384 2021 2011 USD, palyginti su 82 m., išaugo 133.752.639 proc. ir 2011 m. pabaigoje pasiekė 133.440.245 2021 2011 USD. Bendra jūra gabentų importo krovinių vertė 18 m. sudarė 157.390.322 2011 2021 USD, o 95 m. pabaigoje, palyginti su 2021 m., ji išaugo 93,94% ir siekė 2015 2011 73,84 USD. Laikotarpiu nuo 2021 iki 80,96 metų jūrų transporto dalis visuose importo pervežimuose pagal svorį nepastebėta, tačiau jūrų transporto dalis visuose importo pervežimuose sudaro apie 2021 proc. 213.034.409 metų pabaigoje jis buvo 2021 proc. Per tą patį laikotarpį jūrų transporto pagal svorį eksporto siuntose dalis nuolat didėjo nuo 144.905.420 m. Kai XNUMX m. jūrų eksporto siuntų dalis visose eksporto siuntose sudarė XNUMX proc., tai XNUMX m. pabaigoje – XNUMX proc. Jūra gabentų prekių svoris importo siuntose XNUMX metų pabaigoje buvo XNUMX XNUMX XNUMX tonos. XNUMX metų pabaigoje eksportuojamų krovinių svoris buvo XNUMX XNUMX XNUMX tonų.
UTIKAD parengtai Logistikos sektoriaus ataskaitai 2021 m CLICK HERE
Būkite pirmas, kuris komentuoja