Žemės drebėjimo baimė kiekvienam gali būti skirtinga

Žemės drebėjimo baimė kiekvienam gali būti skirtinga
Žemės drebėjimo baimė kiekvienam gali būti skirtinga

Specialistas psichologas Ezgi Dokuzlu iš Anadolu medicinos centro padarė pareiškimus apie žemės drebėjimų baimę. Žemės drebėjimas, kuris yra gyvenimo dalis, daugeliui žmonių sukelia nerimą. Specialistas psichologas Ezgi Dokuzlu, kuris teigė, kad nelaimių scenarijai, įskaitant žmonių artimuosius, šeimą ir artimus ratus, labiau sukelia baimę ir nerimą: gali atsirasti tvarkos sutrikimų pavidalu. Bijodami žemės drebėjimų, žmonės paprastai nerimauja dėl žemės drebėjimo padarinių, o ne dėl paties žemės drebėjimo.

Ekspertas psichologas Dokuzlu teigė, kad baimė, pyktis, kaltė ir apgailestavimas gali būti tarp reakcijų po žemės drebėjimo ir jo padarinių: „Trauminiai įvykiai, tokie kaip žemės drebėjimai, sukelia žmonėms kurį laiką nerimą. Žmogui, kuris savo kasdieniame gyvenime neturi tokios skaudžios ir įspūdingos patirties, po žemės drebėjimo procesas gali būti gana sudėtingas ir gali prireikti mėnesių ar net metų, kol žmogus atnaujins savo gyvenimą iš ten, kur išvyko. išjungti“.

Teigdamas, kad situacija yra daug sunkesnė, ypač žmonėms, kurie išlipo iš griuvėsių ar prarado savo artimuosius, Dokuzlu priminė, kad „Sveika po šio proceso tęsti normalų gyvenimą, bet jei traumuotas žmogus yra adaptacijoje. fazės ir turi sunkumų susidoroti su trauma, reikėtų kreiptis į specialistą.“ nustatyta.

Specialistas psichologas Ezgi Dokuzlu pateikė pasiūlymų, kaip padėti žmonėms, kurie patyrė nelaimių, pavyzdžiui, žemės drebėjimų:

„Žmogus gali norėti pasidalyti visomis išgyvenamos neigiamos situacijos detalėmis arba visai nenorėti apie tai kalbėti. Leiskite jam pasakyti, kaip jis jaučiasi, ką išgyvena, ir kantriai išklausykite. Nebūk atkaklus, jei ji nenori pasidalyti savo patirtimi. Neteiskite klausydami, venkite kritikuoti. Žinodama, kad ji turi su kuo pasidalinti savo negatyvumu, ji jausis gerai.

Po neigiamų situacijų žmonės gali ne visada norėti kalbėtis, negalvoti apie dalykus, kurie primins įvykį. Tokių įvykių metu ar po jų reikia jausti, kad šalia yra kažkas, kas išklauso, ramina, stengiasi suprasti ir yra tolerantiškas. Priminkite jai, kad ji gali lengvai jus pasiekti, kai tik jai to prireiks.

Nelaimėje patyręs žmogus dėl šio pražūtingo įvykio kurį laiką gali negalvoti aiškiai, jam gali būti sunku išreikšti savo jausmus apibūdindamas save, gali prireikti laiko grįžti į kasdienį gyvenimą. Tuo tarpu aplinkinių palaikymas ir tai, ką jis sako, prisideda prie žmogaus sveikimo. Laukti, kol jis tuoj pat grįš į seną gyvenimą, ir elgtis taip, lyg nieko nebūtų nutikę, yra viena didžiausių padarytų klaidų.

Užuot vartoję kaltinamąją kalbą, stenkitės šiais laikais vartoti taikią, paslaugią ir taikią kalbą. Daugelį iš mūsų liūdina patirtos liūdnos nelaimės, visai normalu norėti pasidalinti savo jausmais, tačiau tai darydami turėtume vengti teiginių, kurie kels nerimą mums ir kitiems.

Būkite pirmas, kuris komentuoja

Palik atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*