Paskelbta „Po COVID-19 ŽIV politikos ataskaita“, skirta įvertinti COVID-19 pandemijos poveikį ŽIV infekcijos plitimui ir ŽIV/AIDS politikos įgyvendinimui Turkijoje.
Ataskaitą, kurioje siūlomi ir ŽIV plitimo Turkijoje prevencijos sprendimai, parengė tyrimų bendrovė IQVIA, besąlygiškai remiama Gilead ir prisidėjus nevyriausybinėms organizacijoms bei gydytojų specialistų, veikiančių ŽIV/AIDS srityje.
ŽIV infekcija, kuri pirmą kartą pasaulyje buvo nustatyta devintajame dešimtmetyje, pirmą kartą buvo pastebėta Turkijoje 1980 m., o 1985-aisiais virto pasauline epidemija. ŽIV, kuris buvo suvaldytas dėl veiksmingų antivirusinių gydymo būdų ir veiksmingų veiksmų visame pasaulyje, dabar yra gydoma lėtinė liga. Kitaip tariant, asmenys, užsikrėtę ŽIV, gali tęsti darbą, mokyklą, gyvenimą reguliariai gydydami ir netgi susilaukti vaikų natūraliai.
ŽIV politikos po COVID-19 ataskaitoje pateikiami stulbinantys duomenys apie ŽIV plitimą ir užsikrėtimo atvejų skaičių pasaulyje bei Turkijoje. Nors metinis naujų ŽIV atvejų skaičius daugelyje šalių išliko stabilus arba pradėjo mažėti per pastaruosius 10 metų, Turkija yra pasaulio viršūnėje pagal metinį naujų užsikrėtimo atvejų skaičių. Per pastaruosius 10 metų ŽIV atvejų Turkijoje padaugėjo 8 kartus. 1 m. vasario 2022 d. 2019 m. buvo užregistruoti 4.153 1985 nauji ŽIV/AIDS atvejai, o bendras 2021–32.000 m. atvejų skaičius viršijo 19 19. Kita vertus, moksliniuose modeliuose apskaičiuota, kad užsikrėtusių asmenų skaičius Turkijoje yra bent du kartus didesnis, kai atvejai nenustatyti. Atsižvelgiant į sumažėjusį kreipimųsi į sveikatos įstaigas ir diagnostikos centrus dėl COVID-XNUMX pandemijos, skaičiuojama, kad ŽIV infekcija COVID-XNUMX laikotarpiu išlaiko priešpandeminį lygį.
Ataskaitoje teigiama, kad didžiausia dalis tarp visų atvejų tenka 25–34 metų amžiaus grupei (1985–2018 m. 35,4 proc.), tačiau pastaraisiais metais 20–24 metų amžiaus grupės dalis naujų atvejų išaugo. Remiantis pranešime pateiktomis prognozėmis, skaičiuojama, kad ŽIV atvejai Turkijoje pasieks rimtesnį lygį, jei nebus imtasi būtinų atsargumo priemonių.
Daroma prielaida, kad iki 40 m. galima išvengti didelio susirgimo atvejų, jei žinomų apie ŽIV būseną, kuri šiuo metu vertinama apie 90%, procentas padidinamas iki 2040%.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių Turkijoje daugėja atvejų, yra žemas žinių ir informuotumo lygis apie ligos plitimo kelius, prevencinius ir prevencinius gydymo metodus Turkijoje, dėl COVID sumažėjęs kreipimųsi į sveikatos įstaigas ir diagnostikos/tyrimų centrus. -19 pandemija, išbandoma stigmos ir diskriminacijos baimė.
Prie ataskaitos rengimo prisidėjęs gydytojų seminaro narys, Ege universiteto ŽIV/AIDS tyrimų ir taikymo centro (EGEHAUM) direktorius prof. Dr. Denizas Gökenginas sakė: „Kova su ŽIV/AIDS buvo įtraukta į Turkijos 2019–2023 m. strateginio plano tikslus, o 2019 m. Sveikatos apsaugos ministerija parengė ŽIV/AIDS kontrolės programą, taip pat buvo pateiktas išsamus veiksmų planas. siekiant kontroliuoti ŽIV infekcijos plitimą. Tačiau pandemija neigiamai paveikė kovą su ŽIV/AIDS, kaip ir visas sveikatos iniciatyvas. Nepaisant to, kad per šį laikotarpį diagnozuotų atvejų sumažėjo, dėl išliekančios perdavimo rizikos būtina nustatyti kai kurių veiksmų prioritetus, iš naujo įvertinant anksčiau nustatytą veiksmų planą. Tarp prioritetinių politikos rekomendacijų mūsų parengtoje ataskaitoje yra šios: ŽIV testavimo taikymas indikacinėms ligoms, greitas anoniminių tyrimų centrų išplėtimas ir patekimo į šiuos centrus palengvinimas, būtinų priemonių, kurios palengvintų prieigą prie ŽIV testų ir gydymo būsimų nelaimių atveju, nuotolinio konsultavimo sistemos sukūrimas, nepertraukiamos ŽIV ir panašių indikacijų ambulatorijos. kuriuos reikia nuolat stebėti, prižiūrėti, diegti testavimą „pasidaryk pats“ ir išplėsti prieigą prie prevencijos metodų“.
Gydytojai pažymi, kad UNAIDS atnaujino savo anksčiau nustatytus 90-90-90 diagnozės, gydymo ir virusų slopinimo tikslus iki 95-95-95, kad būtų nutraukta pasaulinė AIDS epidemija. Atitinkamai, iki 2030 m. siekiama, kad 95% ŽIV užsikrėtusių asmenų būtų diagnozuoti, 95% diagnozuotų asmenų būtų gydomi, o 95% besigydančių asmenų būtų slopinamas viruso kiekis. Apskaičiuota, kad Turkija yra netoli šių tikslų pagal galimybes gauti gydymą ir gydymo sėkmę, tačiau labai atsilieka nuo tikslo diagnozės srityje.
Nurodydamas, kad naujai diagnozuotų asmenų skaičius ateityje bus didesnis nei tikimasi, Čukurovos universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir klinikinės mikrobiologijos katedros vedėjas prof. Dr. Yeşim Taşova sakė: „Turkijoje žinomumas apie ŽIV vis dar labai žemas. Būtina skleisti žinias, kad užsikrėtimo galima išvengti taikant efektyvius prevencijos metodus, o užsikrėtę ŽIV gali tęsti savo gyvenimą kaip sveiki asmenys, reguliariai besigydydami. Kovoje su ŽIV labai svarbu panaikinti visos visuomenės išankstinius nusistatymus apie ŽIV/AIDS, turėti reikiamų žinių ir visų sveikatos įstaigų bei jų darbuotojų informuotumo, gausinti anoniminių tyrimų centrus. Manome, kad šioje ataskaitoje, kuri buvo parengta dalyvaujant ŽIV srityje vadovaujantiems medikams ir nevyriausybinėms organizacijoms, bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms šalims, pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas reikšmingai prisidės įgyvendinant Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų planą“.
Būkite pirmas, kuris komentuoja