Chanuka, dar žinoma kaip Hanuka, žydai švenčia kiekvienais metais. Šventės rengiamos per Chanuką, kuri sutampa su gruodžio mėn. Čia rasite įdomių dalykų apie 2022 m. Chanukos festivalį ir jo istoriją.
Chanuka, arba Šviesų šventė, yra žydų šventė, švenčiama 200 metų, pagerbiant Jeruzalės (Jeruzalės) atgavimą iš Seleukidų imperijos žydams 2200 m. Jis trunka aštuonias dienas ir aštuonias naktis, pradedant nuo 25-osios Kislevo dienos pagal hebrajų kalendorių. Pagal Grigaliaus kalendorių tai įvyksta anksčiausiai lapkričio pabaigoje ir vėliausiai gruodžio viduryje.
Festivalis prasideda žvakių uždegimu iš devynių šakų žvakidės, vadinamos menora (arba hanukkiah). Viena šaka paprastai dedama virš arba žemiau kitų, o viena žvakė naudojama kitoms aštuonioms žvakėms uždegti. Ši konkreti žvakė vadinama shamash. Chanuka sözcüHebrajų kalba tai reiškia „atsiduoti“. Ši šventė pagal Grigaliaus kalendorių patenka į gruodį, lapkričio pabaigą arba labai retai sausio pradžią.
Šventė švenčiama deginant 9 šakų žvakidę, vadinamą Hanuka, kuri primena menorą ir turi dvi papildomas rankas. Pirmą dieną vienas sudeginamas, antrą dieną – du, o per šventę kasdien deginama dar viena ranka. Ranka Chanukos viduryje, kuri yra aukštesnė už kitas, vadinama Shamash ir ši ranka deginama kasdien.
Kas yra Chanukos ritualai?
Chanuka švenčiama taikant daugybę ritualų, kurie vyksta kiekvieną dieną per 8 dienų šventę, kai kurie atliekami kaip šeima, o kai kurie - kaip grupė. Kasdienį pamaldą papildo ypatingi papildymai, o padėka po valgio pridedama speciali porcija. Chanuka nėra į šabą panaši šventė ir nėra įpareigojimo susilaikyti nuo veiklos, nurodytos Šulchano aruchoje, kuri yra draudžiama per Šabą. Religingi žmonės eina į darbą kaip įprasta, bet anksti po pietų grįžta namo uždegti žvakių. Mokykloms uždaryti nėra jokios religinės priežasties, tačiau nepaisant to, savaitę nuo antrosios Chanukos dienos Izraelyje mokyklos nedirba dėl Chanukos šventės. Daugelis šeimų dovanoja viena kitai daug mažų dovanų, pavyzdžiui, knygų ar žaidimų. Per Chanukos šventes valgomi kepti patiekalai, siekiant paminėti aliejaus svarbą.
Chanukos žiburių uždegimas
Aštuonioms naktims po šviesą kiekvienai nakčiai. Siekiant „pagražinti“ visuotinai įprastą Micvą, uždegamų žvakių skaičius didinamas viena per naktį. Kiekvieną vakarą Šamaše dega papildoma šviesa, kuri yra kitoje vietoje nei kitos. Šios papildomos šviesos ypatumas yra parodyti, kad jo žibintus draudžiama naudoti dėl bet kokios kitos priežasties, nei atspindėti ir apmąstyti Hanukos istoriją. Tai skiriasi nuo žvakių, naudojamų šabo uždegimui. Todėl, jei reikia papildomo apšvietimo, jis gali naudoti Shamash ir vengti naudoti draudžiamus žibintus. Kai kurie žmonės naudoja „Shamash“, norėdami sudeginti, o paskui sudeginti kitus. Chanukos metu su Shamash įsižiebia dar du žibintai, o pirmą naktį – trys, kitą naktį – dar vienas, o aštuntą naktį – iki 9. Aštuntą naktį iš viso užsidega 44 šviesos.
Šios lemputės gali būti žvakės arba žibalinės lempos. Elektriniai žibintai kartais naudojami vietose, kur atvira ugnis neleidžiama, pavyzdžiui, ligoninės kambaryje, ir tai yra priimtina. Daugelyje žydų namų yra specialios žvakidės arba specialūs žibalinių lempų laikikliai, skirti Chanukai.
Priežastis, kodėl Chanukos lemputės apšviečia namo išorę, o ne vidų, yra ta, kad pro šalį važiuojantys žmonės mato šį apšvietimą ir taip prisimena šios šventės stebuklą. Atitinkamai šviestuvai įrengiami languose, nukreiptuose į gatvę, arba vietose, nukreiptose į duris. Nors aškenazimuose įprasta, kad kiekvienas šeimos narys turi atskirą menorą, tarp sefardų dega šviesa visam namui. Šios šviesos yra laikomos paslaptyje nuo pašalinių žmonių tik antisemitinių nuostatų akivaizdoje, kaip ir Irane, kuris tuo metu buvo valdomas zoroastristų, kai kuriose Europos dalyse ir Antrojo pasaulinio karo metais. Kaip per Antrąjį pasaulinį karą. Priešingai, daugelis chasidų grupių pastatė lempą namo viduje prie pat durų, kurias žmonės nebūtinai turi matyti iš išorės. Pagal šią tradiciją šviestuvai statomi tiesiai priešais Mezuzą, kad kas nors įeinant pro duris būtų apsuptas Micvos šventumo.
Apskritai, moterys atleidžiamos nuo laiko nustatytų įsakymų, tačiau Talmudas reikalauja, kad moterys atliktų Chanukos apšvietimo mitzvą, nes jos taip pat dalyvauja Chanukos stebukle.
Žvakių uždegimo laikas
Sutemus Chanukos šviesos turi degti mažiausiai pusantros valandos. Daugelis jeruzaliečių pastebi, kad Vilniaus Gaono tradicija yra ir miesto tradicija – įjungti šviesą saulėlydžio metu, o net Jeruzalėje daugelis chasidų ją įjungia vėliau. Daugelis chasidų dvasininkų žvakes uždega daug vėliau, nes uždegdami savo pareigą skleisti stebuklą įvykdo būdami chasidais. Chanukai parduodamos nebrangios žvakės degamos pusvalandį, todėl šį reikalavimą tenkina uždegus žvakes sutemus. Tačiau penktadieniais iškyla problema. Kadangi per šabą žvakės negali būti uždegamos, jos uždegamos prieš saulėlydį. Priešingai, žvakės visada turėtų būti uždegtos (pusvalandį po saulėlydžio), o nebrangios Chanukos žvakės nedega pakankamai ilgai, kad atitiktų reikalavimą. Kaip išspręsti šią problemą, naudojamos ilgiau degančios žvakės arba tradicinės dujinės lempos. Laikantis minėto draudimo, uždegama pirmoji Chanukos menora, po kurios – šabo žvakės.
Padėkos diena per žvakes
Apskritai per 8 dienas trunkančią šventę išreiškiamos trys padėkos. Pirmąją Chanukos naktį žydai sako visas tris padėkas, bet likusiomis naktimis – tik dvi pirmąsias. Padėkos diena tradiciškai sakoma prieš uždegant žvakes arba po jų. Pirmąją Chanukos naktį dešinėje Menoros pusėje dega šviesa, po to seka 8 naktys, o kiekvieną naktį pirmą naktį šalia šviesos pridedama dar viena lemputė, tai gali būti žvakė, dujinė lempa ar elektrinė lempa. Kiekvieną vakarą pirmiausia uždegama kairiausia žvakė, pradedant iš kairės ir toliau į dešinę.
Būkite pirmas, kuris komentuoja