İBB pirmąjį naujųjų metų mėnesį pasveikino keturiais darbais. Kūrinys, kuriame herojai turėjo apsigyventi Turkijoje nemokant turkų arba Graikijoje nemokant graikų kalbos, susitiko su skaitytojais. Kūrinyje, pavadintame Baltasis erelis Polonezköy, jis prasideda nuo kaimo įkūrimo ir istorijos apie Lenkijos princą, kuris yra tremtyje. Stambulas gatvės menuose nagrinėja Stambulą, sutelkdamas dėmesį į garsą, spalvas ir judesį. Ji siūlo skaitytojui vaizdinę šventę. Savo kūrinyje „Stambulas praeina tai“ jis perteikia Stambulo pažangą transporto srityje su istorijomis, kurios iki šiol skambėjo filmuose ir dainose.
İBB ir toliau rengia akademinius darbus apie Stambulą su savo stipriais darbuotojais ir savo sričių ekspertais. Minint 100-ąsias Turkijos ir Graikijos gyventojų mainų metines, kaip žinia, su skaitytojais buvo suburtas vertingas kūrinys. Su poetine išraiška parašyta knyga „Baltasis erelis Polonezkoy“ Stambule taip pat pateikia skaitytojams stebinančią informaciją apie tai, ką ji saugojo istorijoje. Lentynose savo vietas užėmė knyga „Stambulas gatvės menuose“, nagrinėjanti Stambulo gatvės meną, daugiausia dėmesio skiriant garsui, spalvoms ir judesiams, bei Stambulo kūrinius su aistringu užpildu.
MAINAI 100-MEČIŲ METINĖJE
Knygoje „Exchange in its 100th Anniversary“, kurioje kalbama apie mainus tiek moksliniu, tiek žmogiškuoju aspektu, aprašomas beveik pusantro milijono žmonių persikėlimas į „Mainų susitarimą“, kurį abi šalys pasirašė 30 m. sausio 1923 d. iki Lozanos sutarties. Koncepcija, pasakojanti apie patį skirtingą migracijos procesą Anatolijoje, kuri liudija šimtus migracijos istorijų, vadinama turkų birža. Iš Graikijos pusės Turkijos ir Graikijos gyventojų birža, žinoma kaip „Antalagi“, buvo parašyta visais aspektais. Kūrinį, kuriame susidursite su apsikeitusių žmonių, kurie į naująją tėvynę turėjo atvykti nesveikomis sąlygomis, dažniausiai laivais ir traukiniais, prisiminimais bei kelyje pasiklydusių giminaičių pasakojimais, parašė stiprus kolektyvas. IMM leidyba.
BALTASIS ERELAS POLONEZKOJUS
Polonezköy, vienas iš Beykoz rajono rajonų, esantis Anatolijos pusėje Stambulo šiaurėje, yra viena iš gamtos grožio neprarandančių vietų. 1842 m. ištremto Lenkijos kunigaikščio Adomo Čartoryskio įsakymu ir Osmanų imperijai leidus įkurtas kaimas nuo tada garsėja kaip Lenkijos ir Turkijos draugystės simbolis. Tradicijos tęsiasi vasarą vykusiame Polonezköy vyšnių festivalyje, kuriame dalyvauja tautinių šokių ansambliai iš Lenkijos. Baltojo erelio Polonezköy knyga Stambule, iš kurios atsiveria vaizdas į kaimynystę, kurioje yra apgyvendinimo ir pasivaikščiojimo aikštelių, nuo praeities iki dabarties, lentynose užėmė vietą su Akgün Akovos poetine išraiška.
STAMBULIS GATVĖS MENE
Darbas; Jame visais aspektais apibūdinamas Stambulas, „gatvės žmonių“ paradas, kurių skaičius, įvairovė, spalvos, o kartais ir keistokų pasirodymų daugėja. Senojo Stambulo gatvėmis vaikšto organzos, muzikantai, mobilūs atlikėjai, lėlininkai, meškos, dainininkai, kurie vaikšto su savo firminiais ženklais tapusiais kostiumais; Kūrinį, kuriame pasakojama apie teatro aktorius, kurie pakelia balsą vaidindami aikštėse, priešais gamyklas ir streiko zonose, išleido „İBB Publications“, konsultuojant Gökhan Akçura.
VISOJE STAMBULE
Buvo parašyta istorija apie mikroautobusus, kurių pirmieji pavyzdžiai buvo išvysti XX amžiaus 1920-ojo dešimtmečio pabaigoje, o aukso amžių – nuo šeštojo iki devintojo dešimtmečio. Retkarčiais perteikdamas Stambulo pažangą transporto srityje iš skirtingų perspektyvų, kūrinys taip pat pristato nostalgišką pasakojimą apie tai, kaip taksi ir mikroautobusai yra filmų ir dainų objektas. Nuo dainos „Come on Nebahat Abla“ iki prikimštų istorijų filmuose – iš daugybės kampų žiūrimas kūrinys atsidūrė lentynose.
Būkite pirmas, kuris komentuoja