Šiandien istorijoje: atidarytas vokiškas fontanas

Sausio 27-oji yra 27-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Iki metų pabaigos liko 338 dienos (keliamaisiais metais – 339).

geležinkelis

• 27 Sausio 1906 Hejaz geležinkelio operacijų administracija buvo įkurta ir statybos darbai buvo atskirti vienas nuo kito. Iki šios datos „Hicaz“ geležinkeliu buvo įrengtas „750 km“ geležinkelio kelias.

Įvykiai

• 1521 m. – Mastabos mūšis: Canberdi Gazali maištas buvo numalšintas.
• 1695 – II. Ahmetui mirus, II. Mustafa tapo Osmanų sultonu.
• 1785 – buvo įkurtas Džordžijos universitetas (JAV).
• 1880 – Thomas Edison užpatentavo elektros lemputę.
• 1901 – A.
• 1915 – JAV karinis jūrų laivynas įsiveržė į Haitį.
• 1918 – pirmasis filmas pagal „Tarzaną“, sukurtas amerikiečių rašytojo Edgaro Rice'o Burroughso. Tarzanas iš gorilų (Tarzan of the Apes) buvo išleistas JAV. Aktorius Elmo Linkolnas tapo pirmuoju didžiojo ekrano Tarzanu.
• 1923 m. – Mustafa Kemal Pasha, atvykęs į Izmirą, KarşıyakaJis išlipo iš traukinio m.
• 1926 m. — John Logie Baird pradėjo pirmą televizijos transliaciją.
• 1934 – Camille Chautemps atsistatydino Prancūzijoje. Naująją vyriausybę sudarė Édouardas Daladier.
• 1934 – İpeko kino studija paskelbė scenarijaus konkursą.
• 1937 m. – Ženevoje vykusiame Tautų Sąjungos susirinkime buvo priimta Hatay nepriklausomybė.
• 1940 m. – Nacionalinės apsaugos įstatymas paskelbtas oficialiajame leidinyje.
• 1941 – II. Antrojo pasaulinio karo metais britai įžengė į Eritrėją.
• 1943 – mokesčių mokėtojai, nemokėję turto mokesčio, buvo išsiųsti į darbo stovyklas, kad „sumokėtų skolas fiziškai dirbdami“. Pirmoji 32 žmonių vilkstinė, visi ne musulmonai iš Stambulo, išvyko į Aškalę.
• 1945 m. – Sovietų Sąjungos Raudonosios armijos daliniai užėmė vokiečių įkurtą Aušvico-Birkenau koncentracijos ir naikinimo stovyklą Lenkijoje.
• 1947 m. – religinis švietimas leistas už švietimo įstaigų ribų.
• 1948 – parduodamas pirmasis magnetofonas.
• 1954 m. – Seime buvo priimtas įstatymas, jungiantis kaimų institutus ir pradinių mokytojų mokyklas pavadinimu „pradinės mokytojų mokyklos“. Taigi kaimo institutai buvo uždaryti.
• 1954 – uždaryta Tautos partija; Teigta, kad tai religija besiremianti ir savo tikslą slepianti partija, o jos lyderiai buvo nuteisti vienos paros nelaisvės ir po 250 centų bauda.
• 1956 m. – užsienio naftos bendrovė „Mobil“ tapo pirmąja įmone, gavusia licenciją naftos žvalgybai Turkijoje.
• 1958 – 10 tūkstančių turkų demonstravo „Taksimą“ Kipre. Britų kariai žygiavo į bendruomenę su šarvuočiais, sužeisti.
• 1961 m. – Benoit Gouin, Kanados aktorius
• 1965 – Ord. prof. Ali Fuat Başgil buvo paprašyta įkalinti 5 metus. Ali Fuat Başgil prancūzų kalba išleido knygą „Gegužės 27-osios karinė revoliucija Šveicarijoje“.
• 1967 m. – Ankaros universiteto Politikos mokslų fakulteto studentai pradėjo boikotą, protestuodami prieš naujojo reglamento nuostatas.
• 1967 m. – per bandymus Kenedžio kosmoso centre sudegė erdvėlaivis Apollo-1: žuvo astronautai Gus Grissom, Edward Higgins White ir Roger Chaffee.
• 1969 – Mažasis operos teatras Aksaray mieste, Stambule, buvo visiškai sudegintas.
• 1969 m. – prasidėjo streikas dar 5 gamyklose, priklausančiose Turkijos tekstilės, mezgimo ir drabužių pramonės darbuotojų sąjungai (TEKSİF). Darbą paliko 7915 darbuotojų.
• 1971 – buvo nužudytas Amasya provincijos Turkijos darbininkų partijos pirmininkas Şerafettin Atalay.
• 1972 m. – Süleymanas Demirelis pasakė: „Bandymas pakeisti režimą nėra politinis nusikaltimas“.
• 1973 – JAV ir Vietnamas pasirašė paliaubų susitarimą.
• 1973 m. – Armėnijos organizacija ASALA nužudė Turkijos generalinį konsulą Los Andžele Mehmetą Baydarą ir konsulą Bahadırą Demirą.
• 1974 – EOKA lyderis Yorgo Grivas, norėjęs Kiprą atiduoti Graikijai, mirė nuo širdies smūgio Kipre, jam buvo 75 metai.
• 1976 m. – Balikesire asmuo, vardu Adem Özkan, nužudė savo senelį, kuris užsidirbo pragyvenimui parduodamas laukus, pasmaugdamas jį pirštinėmis, kol jis miega, kai jis pardavė paskutinius laukus. Jam buvo įvykdyta mirties bausmė rugsėjo 12 d.
• 1980 – uždaryta istorinė Markiz konditerijos parduotuvė Beyoğlu mieste. „Marquise“ vėl atidaryta 23 m. gruodžio 2003 d.
• 1983 – atidarytas ilgiausias pasaulyje (53,9 km) povandeninis tunelis Seikano tunelis. Tunelis jungia Japonijos Honšiu ir Hokaido salas.
• 1984 m. – Aukščiausiasis Teismas panaikino sprendimą dėl mirties bausmės İbrahimui Çiftçi, kuris buvo apkaltintas Ankaros prokuroro pavaduotojo Doğan Öz nužudymu. Šešerius metus kalėjęs İbrahimas Çiftçi buvo paleistas.
• 1988 – Serveris Tanilli Kokios demokratijos mes norime? buvo surinkta knyga.
• 1991 – Somalio diktatorius Siadas Barre pabėgo iš šalies, sukilėliams užėmus sostinę Mogadišą.
• 1994 – Vidaus reikalų ministras Nahitas Menteşe paskelbė, kad Stambulo Kumkapi policijos nuovadoje sulaikytas pilietis, vardu Vakkas Dost, buvo mirtinai sumuštas policijos pareigūno Nurettin Öztürk.
• 1994 m. – laikraščio Özgür Gündem atstovybėje Ankaroje įvyko sprogimas. Į laikraščio Ankaros naujienų centrą buvo mėtomi Molotovo kokteiliai.
• 1995 m. – „Dev-Sol“ lyderis Dursunas Karatašas, kalėjęs Paryžiuje nuo 1994 m. rugsėjo mėn., buvo paleistas 1995 m. Dursunas Karatašas buvo sulaikytas atvykęs į Prancūziją su netikra tapatybe.
• 1995 m. – Turkija su išlygomis priėmė Vaiko teisių konvenciją.
• 1996 – Graikijos ir Turkijos žurnalistai iškėlė atskiras vėliavas ant Kardako uolų prie Bodrumo, sukurdami įtampą tarp Turkijos ir Graikijos.
• 1996 m. – nuo ​​1963 m. Bursoje eksploatuojamas keltuvas buvo privatizuotas.
• 2000 m. – Byloje, visuomenei žinomoje kaip Antroji Manisos byla, kurioje buvo teisiami 10 kaltinamųjų, iš kurių 14 buvo įkalinti, o Aukščiausiasis Teismas du kartus panaikino procesą, o kaltinamiesiems buvo skirtos nuo 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Nuo 6 mėnesių iki 15 metų.
• 2010 m. – „Apple“ vadovas Steve'as Jobsas pristatė „iPad“ – daugiafunkcį planšetinį kompiuterį tarp nešiojamojo kompiuterio ir išmaniojo telefono, kurio buvo tikimasi kelis mėnesius.
• 2013 – Brazilijos Santa Maria naktiniame klube per demonstraciją kilo gaisras, kuriame žuvo 245 žmonės.^[1]
• 2014 – Izraelio antskrydis Sirijai.

gimimų

• 1571 m. – Abasas I, 5-asis Safavidų dinastijos valdovas (m. 1629 m.)
• 1585 m. – Hendrick Avercamp, olandų dailininkas (m. 1634 m.)
• 1662 m. – Richardas Bentley, anglų teologas ir kritikas (m. 1742 m.)
• 1679 m. – Jean François de Troy, prancūzų rokoko tapytojas ir gobelenų dizaineris (m. 1752 m.)
• 1756 m. – Wolfgangas Amadeus Mocartas, austrų kompozitorius (m. 1791 m.)
• 1775 m. – Friedrichas Schellingas, vokiečių mąstytojas idealistas (m. 1854 m.)
• 1808 m. – Davidas Straussas, vokiečių teologas ir filosofas (m. 1874 m.)
• 1814 m. – Eugène'as Viollet-le-Ducas, prancūzų architektas ir teoretikas (m. 1879 m.)
• 1820 m. – Juanas Crisóstomo Falcón, Venesuelos prezidentas (m. 1870 m.)
• 1823 m. – Edouard Lalo, prancūzų kompozitorius (m. 1892 m.)
• 1826 m. – Michailas Jevgrafovičius Saltykovas-Ščedrinas, rusų satyrikas ir romanistas (m. 1889 m.)
• 1832 m. – Lewisas Carrollas, anglų rašytojas, matematikas ir logikas (m. 1898 m.)
• 1832 m. – Arthur Hughes, anglų tapytojas ir iliustratorius (m. 1915 m.)
• 1836 m. – Leopoldas von Sacher-Masoch, austrų rašytojas (m. 1895 m.)
• 1848 m. – Tōgō Heihachirō, Japonijos laivyno admirolas (m. 1934 m.)
• 1850 m. – Edward Smith, britų karinio jūrų laivyno karininkas (m. 1912 m.)
• 1852 m. – Fulgence Bienvenue, prancūzų statybos inžinierius (m. 1936 m.)
• 1859 – II. Vilhelmas, Vokietijos imperatorius (m. 1941 m.)
• 1859 m. – Pavelas Miljukovas, rusų istorikas ir liberalų politikas (m. 1943 m.)
• 1860 m. – Gabriele Possanner, austrų gydytoja (m. 1940 m.)
• 1868 m. Arthur Brofeldt, Suomijos politikas (m. 1928 m.)
• 1878 m. – Olympe Démarez, prancūzų teisininkas (m. 1964 m.)
• 1881 m. – Sveinn Björnsson, pirmasis Islandijos prezidentas (m. 1952 m.)
• 1883 m. – Gottfriedas Federas, vokiečių ekonomistas ir vienas iš 6 NSDAP įkūrėjų (m. 1941 m.)
• 1886 m. – Frankas Nitti, Italijos mafijos lyderis (m. 1943 m.)
• 1888 m. – Viktoras Goldšmidtas, norvegų mineralogas (m. 1947 m.)
• 1888 m. George'as Relphas, anglų aktorius (m. 1960 m.)
• 1890 m. – Mauno Pekkala, Suomijos ministras pirmininkas (m. 1952 m.)
• 1893 m. – Song Qingling, Kinijos prezidentas (m. 1981 m.)
• 1898 m. – Erichas Zepleris, žydų elektronikos inžinierius ir šachmatų kompozitorius (m. 1980 m.)
• 1903 m. – Johnas Carew Ecclesas, Australijos neurofiziologas ir Nobelio fiziologijos ar medicinos premijos laureatas (m. 1997 m.)
• 1905 m. – Burhanas Atakas, Turkijos futbolininkas (m. 1987 m.)
• 1910 m. – Edvardas Kardelj, revoliucinis politikas ir Jugoslavijos marksizmo įkūrėjas (m. 1979 m.)
• 1910 m. – Felixas Candela, ispanų/meksikiečių architektas (m. 1997 m.)
• 1919 m. – Hüseyin Peyda, turkų kino aktorius (m. 1990 m.)
• 1921 m. – Donna Reed, amerikiečių aktorė (m. 1986 m.)
• 1924 m. – Rauf Denktaş, Šiaurės Kipro Turkijos Respublikos įkūrėjas ir politikas (m. 2012 m.)
• 1926 m. – Ingrid Thulin, švedų aktorė (m. 2004 m.)
• 1928 m. – Marie Daëms, prancūzų aktorė (m. 2016 m.)
• 1931 m. – Gazanfer Özcan, turkų teatro ir kino menininkas (m. 2009 m.)
• 1932 m. – Borisas Anfijanovičius Šahlinas, sovietų gimnastas (trys olimpinio aukso medalio laimėtojai ir 10 kartų pasaulio čempionas) (m. 2008 m.)
• 1934 – Edith Cresson, pirmoji Prancūzijos ministrė pirmininkė moteris
• 1936 m. – Samuelis CC Tingas, amerikiečių fizikas ir Nobelio fizikos premijos laureatas.
• 1942 m. – Tasuku Honjo, japonų mokslininkas, imunologas ir Nobelio fiziologijos ar medicinos premijos laureatas.
• 1940 m. – Ahmetas Kurtcebe Alptemoçin, Turkijos politikas, buvęs Bursos deputatas ir verslininkas.
• 1944 m. – Mairead Corrigan, airių socialinė darbuotoja (takos žmonių organizacijos, vienijančios katalikus ir protestantus, įkūrėjas ir 1976 m. Nobelio taikos premijos laureatas su Betty Williams).
• 1944 m. – Nickas Masonas, anglų muzikantas ir grupės „Pink Floyd“ būgnininkas
• 1948 m. – Michailas Barišnikovas, rusų šokėjas
• 1948 m. – Valeri Brainin, rusų-vokiečių muzikos vadybininkas, muzikologas, kompozitorius ir poetas.
• 1955 m. – Nilgün Özhan Kasapbaşoğlu, turkų teatro, kino aktorė ir balso aktorius.
• 1955 m. – Burhanettin Kocamaz, Turkijos politikas
• 1957 m. – Frankas Milleris, amerikiečių komiksų rašytojas, rašytojas ir kino režisierius
• 1964 m. – Lale Başar, Turkijos teatro, televizijos serialų ir filmų aktorė
• 1965 m. – Attila Sekerlioglu, Turkijos ir Austrijos futbolininkas ir treneris
• 1965 m. – Oktay Kaynarca, Turkijos kino, teatro ir televizijos serialų aktorius
• 1969 m. – Süleyman Atanisev, turkų teatro aktorius
• 1970 m. – Heather Nauert, amerikiečių žurnalistė ir diplomatė
• 1974 m. – Ole Einaras Bjørndalenas, Norvegijos biatlonininkas
• 1980 m. – Austinas O'Riley, amerikiečių nuogas modelis ir pornografinių filmų aktorius
• 1987 m. – Lupe Fuentes, amerikiečių nuogas modelis ir pornografinių filmų aktorė
• 1992 m. – Jeanas Acosta Soaresas, Brazilijos futbolininkas
• 1997 m. – Betül Kutlu, Turkijos krepšininkas

ginklas

• 98 m. – Nerva, Romos imperatorius (g. 30 m.)
• 308 – Šventasis Nino, šventasis, skleidęs krikščionybę Gruzijoje (g. 296 m.)
• 457 – Marcianus, Rytų Romos imperatorius (Bizantijos) 450-457 (g. 396 m.)
• 672 - Vitalianus buvo katalikų bažnyčios popiežius nuo 657 m. Iki mirties 672 m
• 1635 m. – Nefis, turkų poetas (g. 1572 m.)
• 1731 m. – Bartolomeo Cristofori, italų muzikos instrumentų gamintojas (g. 1655 m.)
• 1814 m. – Johann Gottlieb Fichte, vokiečių filosofas (g. 1762 m.)
• 1851 m. – John James Audubon, amerikiečių tapytojas (g. 1785 m.)
• 1901 m. – Giuseppe Verdi, italų kompozitorius (g. 1813 m.)
• 1910 m. – Thomas Crapper‎, anglų santechnikas ir verslininkas (g. 1836 m.)
• 1913 m. – Ebüzziya Tevfik Bey, turkų žurnalistė, rašytoja, leidėja ir kaligrafė (g. 1849 m.)
• 1922 m. – Nellie Bly, amerikiečių žurnalistė (g. 1864 m.)
• 1922 m. – Giovanni Verga, italų rašytojas (g. 1840 m.)
• 1930 m. – Leonardo de Mango, italų tapytojas (g. 1843 m.)
• 1933 m. – Charles Ernest Overton, britų biofizikas ir farmakologas (g. 1865 m.)
• 1939 m. – Salih Münir Pasha, Turkijos diplomatas ir buvęs ambasadorius Paryžiuje (g. 1859 m.)
• 1940 m. – Isaacas Babelis, sovietų-rusų rašytojas (g. 1894 m.)
• 1949 m. – Borisas Vladimirovičius Asafjevas, rusų muzikologas ir kompozitorius (g. 1884 m.)
• 1967 m. – Luigi Tenco, italų muzikantas (g. 1938 m.)
• 1972 m. – Sefik Inan, Turkijos politikas (g. 1913 m.)
• 1974 m. – Georgios Grivas, Kipro karys ir Graikijos teroristinės organizacijos EOKA vadovas (g. 1898 m.)
• 1974 m. – Leo Geyr von Schweppenburg, vokiečių karys (g. 1886 m.)
• 1974 m. – Rudolf Dassler, Puma įkūrėjas (g. 1898 m.)
• 1978 m. – Uğur Güçlü, turkų kino aktorius (g. 1942 m.)
• 1983 m. – Louis de Funès, prancūzų kino aktorius (g. 1914 m.)
• 2008 m. – Suharto, Indonezijos prezidentas (g. 1921 m.)
• 2009 m. – Johnas Updike'as, amerikiečių rašytojas (g. 1932 m.)
• 2010 m. – Howardas Zinnas, amerikiečių istorikas (g. 1922 m.)
• 2010 m. – Jerome'as Davidas Selindžeris, amerikiečių romanistas (g. 1919 m.)
• 2011 m. – Öner Ünalan, turkų rašytojas, vertėjas ir tyrinėtojas (g. 1935 m.)
• 2014 m. – Pete'as Seegeris, amerikiečių žmogaus teisių aktyvistas ir dainininkas (g. 1919 m.)
• 2015 m. – Charlesas Townesas, amerikiečių fizikas ir Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1915 m.)
• 2016 m. – Augusto Giomo , Italijos krepšininkas (g. 1940 m.)
• 2017 m. – Wimas Anderiesenas jaunesnysis, buvęs olandų futbolininkas (g. 1931 m.)
• 2017 m. – Valerijus Bolotovas , Ukrainos separatistas ir prorusiškas karys bei politikas (g. 1970 m.)
• 2017 m. – Henry-Louis de La Grange, prancūzų muzikologas, rašytojas, kritikas ir istorikas (g. 1924 m.)
• 2017 m. – Robertas Ellisas Milleris, amerikiečių kino režisierius (g. 1927 m.)
• 2017 m. – Brunhilde Pomsel, Vokietijos radijo laidų vedėja ir žinių reporterė (g. 1911 m.)
• 2017 m. – Emmanuelle Riva, prancūzų aktorė (g. 1927 m.)
• 2017 m. – Gisella Sofio, italų aktorė (g. 1931 m.)
• 2018 m. – Robertas McCormickas Adamsas jaunesnysis, amerikiečių antropologas ir archeologas (g. 1926 m.)
• 2018 m. – Royal Galipeau, Kanados verslininkas ir politikas (g. 1947 m.)
• 2018 m. – Ingvaras Kampradas, Švedijos verslininkas ir IKEA įkūrėjas (g. 1926 m.)
• 2018 m. – Mortas Walkeris, amerikiečių komiksų menininkas (g. 1923 m.)
• 2019 m. – Henry Chapier, prancūzų žurnalistas, kino kritikas, televizijos asmenybė ir kino režisierius (g. 1933 m.)
• 2019 m. – Yvonne Clark, amerikiečių mechanikos inžinierė ir akademikė (g. 1929 m.)
• 2019 m. – Nina Fiodorova, Rusijos kroso bėgikė (g. 1947 m.)
• 2019 m. – Peteris Magowanas, amerikiečių verslininkas (g. 1942 m.)
• 2019 m. – Eve Oja, Estijos matematikė ir akademikė (g. 1948 m.)
• 2019 m. – Erica Yohn, amerikiečių aktorė (g. 1928 m.)
• 2020 m. – Lina Ben Mhenni, Tuniso aktyvistė, tinklaraštininkė, pedagogė ir kalbininkė (g. 1983 m.)
• 2021 m. – Gertas Blomé, Švedijos ledo ritulio žaidėjas (g. 1934 m.)
• 2021 m. – Goddess Bunny, Amerikos translytė atlikėja, drag queen, aktorė ir modelis (g. 1960 m.)
• 2021 m. – Cloris Leachman, amerikiečių aktorė, komikė ir Oskaro laureatė už geriausią antro plano aktorę (g. 1926 m.)
• 2021 m. – Mihrdadas Minavendas, Irano futbolininkas ir treneris (g. 1975 m.)
• 2021 m. – Efraín Ruales, Ekvadoro aktorius, televizijos laidų vedėjas, modelis ir muzikantas (g. 1984 m.)
• 2021 m. – Carmen Vázquez, Puerto Riko LGBT teisių aktyvistė ir autorė (g. 1949 m.)
• 2022 m. – Muhammadas Ali Ferruhyanas, Irano laisvųjų imtynininkas (g. 1935 m.)
• 2022 m. – Pavlo Kuzniecovas, Ukrainos politikas (g. 1950 m.)
• 2022 m. – Karlas Spiehsas, austrų režisierius (g. 1931 m.)

Šventės ir ypatingos progos

• Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena