Turkijos Respublikos centrinis bankas (CBRT) paskelbė antrąjį metų sprendimą dėl palūkanų. Politinė palūkanų norma buvo sumažinta 50 bazinių punktų iki 8,5 procento.
CBRT pranešime sakoma: „Pinigų politikos komitetas (valdyba) nusprendė sumažinti vienos savaitės atpirkimo aukciono palūkanų normą, kuri yra pagrindinė palūkanų norma, nuo 9 procentų iki 8,5 procento.
Nors pastaruoju metu paskelbti ekonominės veiklos duomenys buvo pozityvesni nei tikėtasi, išsivysčiusių šalių ekonomikoje tebėra nerimas dėl nuosmukio dėl geopolitinės rizikos poveikio ir palūkanų normų didinimo. Nors dėl Turkijos sukurtų strateginių sprendimų priemonių neigiamas tiekimo apribojimų poveikis kai kuriuose sektoriuose, ypač pagrindinio maisto, sumažėjo, gamintojų ir vartotojų infliacija tarptautiniu mastu ir toliau yra didelė. Aukštos pasaulinės infliacijos poveikis infliacijos lūkesčiams ir tarptautinėms finansų rinkoms yra atidžiai stebimas. Dėl skirtingų šalių ekonomikos perspektyvų išsivysčiusių šalių centrinių bankų pinigų politikos žingsnių ir komunikacijos skirtumai ir toliau išlieka. Pastebima, kad vis didėjančio neapibrėžtumo finansų rinkose problemos ir toliau ieškoma naujų pagalbinių programų ir priemonių, kurias kuria centriniai bankai. Be to, finansų rinkos atspindi lūkesčius, kad centriniai bankai, didinantys palūkanų normas nuo recesijos rizikos, netrukus baigs palūkanų normų didinimo ciklus. Pagrindiniai rodikliai prieš šimtmečio nelaimę parodė, kad vidaus paklausa 2023 m. pirmąjį ketvirtį buvo gyvybingesnė nei išorės paklausa ir kad augimo tendencija didėja. Visapusiškai vertinamas žemės drebėjimo poveikis gamybai, vartojimui, užimtumui ir lūkesčiams. Nors manoma, kad žemės drebėjimas artimiausiu metu turės įtakos ekonominei veiklai, prognozuojama, kad vidutinės trukmės laikotarpiu jis neturės ilgalaikio poveikio Turkijos ekonomikos rezultatams. Didėjant tvarių komponentų daliai augimo struktūroje, stiprus turizmo indėlis į einamosios sąskaitos balansą, viršijantis lūkesčius, ir toliau plinta visais metų mėnesiais. Be to, vidaus vartojimo paklausa, aukštas energijos kainų lygis ir silpnas ekonominis aktyvumas pagrindinėse eksporto rinkose išlaiko riziką esamam balansui. Kainų stabilumui svarbu, kad einamosios sąskaitos balansas taptų nuolatinis tvaraus lygio. Atidžiai stebimas paskolų augimo tempas ir prieinamų finansinių išteklių prieinamumas ekonominei veiklai pagal paskirtį. Kaip teigiama 2023 m. pinigų politikos ir liraizacijos tekste, valdyba ir toliau ryžtingai naudos priemones, kurios palaikys pinigų perdavimo mechanizmo efektyvumą, ir derins visą politikos priemonių rinkinį, ypač finansavimo kanalus, su liraizavimo tikslais. Valdyba pirmenybę teiks tinkamų finansinių sąlygų sukūrimui, kad būtų sumažintas nelaimės poveikis ir paremta būtina pertvarka.
Nors infliacijos lygis ir tendencijos pagerėjo įgyvendinus holistinę politiką, žemės drebėjimo sukelto pasiūlos ir paklausos disbalanso poveikis infliacijai yra atidžiai stebimas. Dar svarbiau tapo tai, kad finansinės sąlygos būtų palankios pramoninės gamybos tempui išlaikyti ir užimtumo didėjimui. Atsižvelgdama į tai, valdyba nusprendė palūkanų normą sumažinti 50 bazinių punktų. Valdyba laikosi nuomonės, kad šios įvertintos pinigų politikos pozicijos pakanka palaikyti būtiną atsigavimą po žemės drebėjimo išlaikant kainų stabilumą ir finansinį stabilumą. 2023 m. pirmąjį pusmetį įvykusio žemės drebėjimo padariniai bus atidžiai stebimi.
Vykdydamas pagrindinį kainų stabilumo tikslą, CBRT ryžtingai ir toliau naudos visas turimas priemones, kol atsiras stiprūs rodikliai, rodantys nuolatinį infliacijos mažėjimą ir bus pasiektas vidutinės trukmės 5 procentų tikslas. CBRT įgyvendins Liraizacijos strategiją su visais jos elementais, siekdama nuolat ir tvariai įtvirtinti kainų stabilumą. Siekiamas bendro kainų lygio stabilumas teigiamai paveiks makroekonominį ir finansinį stabilumą, nes mažės šalies rizikos premijos, tęsis atvirkštinis valiutos keitimas ir užsienio valiutos atsargų didėjimo tendencija bei nuolat mažės finansavimo išlaidos. Taip bus suformuota tinkama dirva sveikai ir tvariai tęsti investicijas, gamybą ir užimtumo augimą.
Valdyba ir toliau priims sprendimus skaidriai, nuspėjamai ir į duomenis orientuota sistema. Pinigų politikos komiteto posėdžio santrauka bus paskelbta per penkias darbo dienas.