Üsküdaro universiteto NPİSTANBUL ligoninės specialistas klinikinis psichologas dr. Yıldız Burkovik įvertino stresą sukeliančius veiksnius ir jo poveikį bei pasidalino savo rekomendacijomis.
Ekspertė klinikinė psichologė dr. teigia, kad individo reakcija į grėsmingus aplinkos ypatumus apibrėžiama kaip stresas. Yıldız Burkovik: „Stresas yra užkrečiamas. Jei būklė paveikia vieną darbuotoją, ji išplinta ir kitiems žmonėms. Ši situacija yra kaip domino. Neišmokus įveikos mechanizmo, vienas po kito einantys smūgiai ar dalykai, kurie laikomi smūgiais, sunaikina žmones, o žmogus mato save kaip nelaimingiausią žmogų ir atsisako. Neišmokus susidoroti su stresu, pablogėja bendravimas su namais, socialine aplinka, mažėja produktyvumas darbe, atsiranda atleidimų ir pasitraukimų iš darbo. „Jei darbdavys neįgyvendins tinkamos strategijos, nuostoliai bus neišvengiami“, – sakė jis.
Klinikinės psichologijos ekspertė dr. Yıldız Burkovik sakė, kad maždaug 500 milijardų sinapsių dalyvauja perduodant ir įvertinant signalus, ateinančius į mūsų smegenis tarp ląstelių, ir tęsė savo žodžius taip:
„Tik su jų pagalba galima reguliariai mąstyti, mokytis, atpažinti ir prisiminti. Esant stresui, sutrinka sinapsių veikla. Esant stresui, padidėja adrenalino ir noradrenalino santykis. Tokiu atveju vieną ląstelę pasiekiantys impulsai negali pereiti į kitą. Tai momentas, kai patiriame didžiausią įtampą, kurią jaučiame panikoje. Kad ir kaip gerai mokytumėmės, mokymosi sritis yra užblokuota, o minčių blokada atsiranda kartu su fizinėmis reakcijomis. Be to, organizmas pereina į aliarmo būseną, todėl įvyksta eilė neigiamų hormoninių reakcijų ir išnyksta galimybė mąstyti ir fiksuoti. Jei mokymasis vyks be streso, ramiai ir patogiai, tai vyks išsamiau ir pastoviau. Nes baimė ir stresas užtikrins, kad tai, kas išmokta, nebus iki galo suvokta ar suprasta, ir, žinoma, atsiras daug atsijungimų. „Šis rezultatas rodo, kad mokymuisi reikalingas tam tikras streso sukeltas nerimo lygis, o mokytis be jokio nerimo sunku“.
Ekspertė klinikinė psichologė dr. Yıldız Burkovik sakė: „Širdies plakimo pagreitėjimas, širdies plakimas, krūtinės skausmas, įtampa ir raumenų skausmas, kraujospūdžio padidėjimas, galvos svaigimas, nuovargis, alpimo jausmas, tirpimas, rijimo pasunkėjimas, šaltkrėtis, išsiplėtę vyzdžiai, drebulys, paraudimas, negalėjimas kvėpuoti. , pykinimas. Stresas taip pat turi ilgalaikį poveikį. „Galima išvardinti galvos skausmo pavirtimą į migreną, širdies ligas, depresiją, atminties sutrikimus, diabetą, miego sutrikimus, imunines ligas, psichosomatines ligas, panikos priepuolio pavertimą sutrikimu, vėžį, baimes ir fobijas“, – sakė jis.
Klinikinės psichologijos ekspertė dr. Yıldız Burkovik išvardijo veiksmus ir veiklas, kurios padės sumažinti stresą:
- Fiziniai pratimai (sportas)
- muzika
- Pasitikėjimo ir streso konsultacijos
- dua
- Šeimos ir grupės parama / Grupės parama
- Gera ir tiksli stresinės situacijos analizė (problemų sprendimas)
- Nebūti Tuščiam
- Valgymo įpročiai