Atsakymai į visus jūsų klausimus apie žaibą, žaibą ir griaustinį; Generalinė meteorologijos direkcija atlieka visus matavimus, susijusius su žaibais, žaibais ir griaustiniais, su kuriais susiduriame ypač lietingu oru, ir akimirksniu parodo, kur žaibas yra Turkijoje, nuo svetainės ir mobiliosios aplikacijos iki gyventojų aptarnavimo.
Kaip susidaro žaibas?
Žaibas yra natūralus reiškinys, kurį sukelia aukštos įtampos elektriniai laukai atmosferoje. Pagrindinis elektrinių laukų susidarymo atmosferoje šaltinis yra atmosferos jonizacija saulės spinduliais. Ši jonizacija vyksta atskiriant elektronus nuo atomų ir išleidžiant juos į atmosferą.
Žaibas susidaro dėl elektrinio potencialo skirtumo tarp dviejų įkrautų sričių. Apkrautos zonos dažnai susidaro audros debesyse, kurių aukštis siekia šimtus ar tūkstančius metrų. Dėl trinties ir susidūrimo įvykių debesyje įkrautos dalelės atsiskiria, o dalelės su vienodu krūviu atstumia viena kitą ir sudaro sritis su skirtingais krūviais.
Didėjant elektrinio potencialo skirtumui tarp šių įkrautų sričių, įvyksta „kibirkšties šuolis“, dėl kurio įvyksta žaibas. Kibirkščiavimas atsiranda, kai aukštos įtampos elektros srovę jonizuoja oras ir sukelia žaibą. Dėl šios srovės jonizavimo oru susidaro žaibo šerdis ir per ją teka aukštos įtampos srovė.
Ši aukštos įtampos srovė jonizuoja atmosferoje esančias deguonies ir azoto dujas, sukeldama žaibo matomus šviesos ir garso reiškinius. Žaibas šio proceso metu sukelia aukštą atmosferos temperatūrą, kuri įkaitina oro molekules, sukurdama aukšto slėgio smūgio bangą. Dėl to susidaro matomas ir girdimas žaibas ir griaustinis.
Kuo skiriasi žaibas ir žaibas?
Žaibas ir žaibas yra gamtos reiškiniai, atsirandantys tarp elektra įkrautų debesų. Tačiau yra keletas skirtumų tarp žaibo ir žaibo.
Žaibas yra spinduliuotės rūšis, atsirandanti dėl greito elektros krūvio iškrovimo atmosferoje. Jis dažnai matomas per perkūniją ir yra matoma žaibo dalis. Žaibai atrodo kaip ruožai, besisukantys danguje ir dažniausiai būna balti arba mėlyni.
Kita vertus, žaibas yra labai stipri elektros srovė, kuri atsiranda žaibo metu. Žaibas dažniausiai įvyksta tarp debesų arba tarp debesų ir žemės, ir jį sukelia greitas elektros krūvių iškrovimas atmosferoje. Žaibą lydi žaibas, lydimas smarkaus mirksėjimo ir rėkimo danguje ir dažniausiai atrodo kaip baltas arba mėlynas švytėjimas.
Trumpai tariant, žaibas yra vizualus reiškinys, o žaibas yra galinga elektros srovė, kurią lydi smarkus mirksintis ir rėkiantis garsas danguje.
Kaip atsiranda atvirkštinis žaibas?
Taip pat žinomas kaip „atvirkštinis žaibas“, „didelio aukščio žaibas“ arba „elfų žaibas“ yra retas įvykis, kai žaibas sklinda aukštyn. Įprasti žaibai dažniausiai keliauja žemyn jonizuoto oro kanalais, kurie kyla aukštyn. Tačiau atvirkštinis žaibas yra situacija, kai žaibas juda aukštyn, priešingai nei įprastai.
Atvirkštinis žaibas dažniausiai įvyksta didelio aukščio troposferos debesyse arba stratosferoje. Šių žaibų susidarymas skiriasi nuo įprastų žaibų ir atsiranda dėl elektrinių laukų atmosferoje judėjimo priešinga kryptimi.
Įprasto žaibo metu įkrautos dalelės juda aukštyn nuo žemės, o atvirkštinio žaibo metu įkrautos dalelės juda žemyn iš didelio aukščio. Šis judėjimas atsiranda todėl, kad regionuose, kur dideliame aukštyje atmosfera yra rečiau, elektriniai laukai juda priešingomis kryptimis.
Atvirkštinis žaibas paprastai yra mažiau stiprus nei įprastas žaibas ir jame yra mažiau energijos. Tačiau manoma, kad šie žaibo smūgiai turi didelį poveikį ozono ir nitratų jonams atmosferoje. Šie padariniai apima ozono sluoksnio ardymą ir chemines reakcijas, kurios gali turėti įtakos pasaulinei klimato kaitai.
Tiksliai, kodėl atsiranda atvirkštinis žaibas, vis dar nėra visiškai suprantama, ir šis reiškinys toliau tiriamas.
Kur Turkijoje žaibas trenkia daugiausiai?
Pagal žaibišką veiklą Turkija yra labai intensyvioje geografijoje. Nors žaibo smūgių dažnis įvairiose šalies dalyse gali skirtis, jis dažniausiai pasitaiko aukštuose kalnuose, plynaukštėse ir pakrantėse.
Rytų Anatolija, Pietryčių Anatolija, Centrinė Anatolija, Juodoji jūra, Viduržemio ir Egėjo jūros regionai yra vieni intensyviausių Turkijos regionų pagal žaibo smūgius. Šiuose regionuose vidutinis žaibo smūgių skaičius per metus gali svyruoti nuo 5 iki 15 mln.
Aukštos kalnuotos vietovės ir plokščiakalniai yra tarp vietovių, kuriose yra didesnė žaibo smūgio rizika. Ypač stepių sritys aplink Eufrato, Tigro ir Kızılırmako upes bei didelio aukščio Tauro kalnų regionai yra viena iš rizikingesnių žaibo smūgių vietų.
Tačiau žaibas nėra reiškinys, apribotas tik geografiniais regionais. Aukštos konstrukcijos, medžiai ir metaliniai objektai, ypač atvirose vietose, gali kelti žaibo iškrovimo pavojų. Todėl nereikėtų pamiršti, kad žaibo smūgio rizika visada yra ir reikia imtis būtinų atsargumo priemonių.
Kaip susidaro griaustinis?
Perkūnija yra gamtos reiškinys, kurį sukelia žaibo susidarymas. Žaibus sukelia įkrautos dalelės, jonizuojančios orą atmosferoje. Šis jonizuotas oras gali sprogti esant dideliems temperatūros ir slėgio skirtumams, atrodydamas kaip žaibas.
Po žaibo smūgio oras kanale, kuriame žaibas įvyksta, staiga įkaista ir plečiasi. Šis išsiplėtimas dideliu greičiu judina aplinkinį orą ir sukuria smarkią slėgio bangą. Ši slėgio banga pasiekia mūsų ausis ir girdima kaip griaustinis.
Perkūnija gali būti girdima intensyviau, kai ji įvyksta arti žaibo. Taip yra todėl, kad garso greitis kinta priklausomai nuo tokių veiksnių kaip drėgmė, temperatūra ir slėgis atmosferoje. Žaibo garsą galima išgirsti net dideliame aukštyje, kur garso greitis skiriasi priklausomai nuo tokių veiksnių kaip temperatūra ir drėgmė atmosferoje.
Perkūnija gali būti išgirsta netrukus po žaibo ir dažnai po žaibo. Tačiau kartais, kai žaibas įvyksta tolimoje vietoje arba yra mažo intensyvumo, griaustinis gali būti labai silpnas arba visai negirdimas.
Nors griaustinis kartais suvokiamas kaip tik galingas garsas, iš tiesų gamtoje jis atlieka labai svarbią funkciją. Pavyzdžiui, jis gali padėti augalams augti, ištirpindamas atmosferoje esančią drėgmę, o suaktyvindamas orą aprūpina grynu oru.
Perkūnijos privalumai
Perkūnas gamtoje turi daug privalumų. Štai keletas griaustinio pranašumų:
Padeda augalams augti: Perkūnija ištirpdo drėgmę ore dėl atmosferoje esančių elektros krūvių balansavimo. Ši drėgmė yra vienas iš vandens šaltinių, kuris svarbus augalų augimui.
Padeda išvalyti orą: Perkūnija valo orą, sukeldama oro judėjimą. Ore susikaupusios taršos ir nešvarios dalelės, ypač miestuose, valomos perkūnija.
Padidina deguonies kiekį ore: Perkūnija padidina deguonies kiekį ore. Deguonies kiekis ore gali sumažėti dėl aukštų temperatūrų, tačiau perkūnijant deguonies kiekis ore didėja.
Žaibo sukelta elektros energija: žaibas yra elektros energija, atsirandanti dėl greito elektros krūvio judėjimo. Ši energija gali būti naudojama tokiose vietose kaip elektros tinklai, kuriuos sukelia žaibo smūgiai.
Padeda lietui: Perkūnas dažnai laikomas lietaus pranašu. Žaibas sukelia lietų, keisdamas temperatūrą ir slėgį, kai oras yra drėgnas.
Perkūnas, kaip gamtos dalis, turi daug privalumų. Tačiau kartais tai gali būti labai rimta ir turėti žalingų pasekmių. Visų pirma, gali kilti tokių pasekmių kaip žaibo smūgis, gaisrai ir elektros energijos tiekimo sutrikimai.
Kiek voltų ir kiek amperų sukuria žaibas?
Žaibo įtampa gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių. Tačiau paprastai vidutinė žaibo įtampa yra apie 1 milijoną voltų. Kai kuriais atvejais ši vertė gali būti dar didesnė ir skirsis priklausomai nuo objekto žaibo trenkimo taške. Tačiau, be aukštos įtampos, žaibo srovė taip pat yra gana didelė, o momentinė srovė smūgio momentu gali viršyti 100.000 XNUMX amperų. Todėl nereikėtų pamiršti, kad žaibas gali būti pavojingas žmonėms, gyvūnams ir statiniams.