JT gyventojų fondas (UNFPA) vakar paskelbė 2023 metų Pasaulio gyventojų būklės ataskaitą. Ataskaitoje teigiama, kad iki šių metų vidurio Indija pagal gyventojų skaičių aplenks Kiniją ir taps daugiausia gyventojų turinčia šalimi pasaulyje.
Nors ši situacija yra natūrali pasaulio gyventojų vystymosi taisyklės pasekmė, kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės ją iškraipo, skelbdamos tokius teiginius kaip „pasikeitė pasaulio svorio centras“, „pasaulyje įvyko dideli pokyčiai“. tvarka“ ir „Kinijai vėl bus sunkiau pasiekti savo vystymosi tikslą dėl neigiamo gyventojų skaičiaus“.
Jau kurį laiką vienintelė žinia, kurią Vakarų žiniasklaidos priemonės norėjo perduoti pasauliui, yra: „Kinijos vystymasis susiduria su dideliais iššūkiais“.
Tiesą sakant, tai, kad Vakarų žiniasklaida Kinijos gyventojus naudoja kaip pasiteisinimą, nėra nauja naujiena. Pastaraisiais metais nuo gimstamumo politikos iki vyresnio amžiaus gyventojų skaičiaus didėjimo ir naujagimių skaičiaus mažėjimo Vakarų žiniasklaida nuolat iškraipo žinias. Jie bando skleisti tezę, kad kai išnyks demografinis dividendas, Kinijos ekonomikoje prasidės nuosmukis ir pasaulio ekonomika bus neigiamai paveikta.
Šiuos teiginius galima pasakyti tik neturint elementarių žinių apie gyventojų vystymosi taisyklę. Šiandien sumažėjęs gimdymo ir gimdymo poreikis yra problema, su kuria susiduria visas pasaulis. Tai priklauso nuo ūkio išsivystymo pakopos, žmonių sąmoningumo ir kitų socialinių bei ekonominių veiksnių. Pavyzdžiui, Vakarų išsivysčiusios šalys paprastai turi darbo jėgos trūkumo problemą. Kodėl Vakarų žiniasklaida nepateikia tokių pastebėjimų kaip „neigiamas gyventojų skaičius trukdo ekonomikos augimui“ prieš šią problemą? Tai visiškas dvigubų standartų žaidimas.
Gyventojų skaičius yra svarbus valstybės raidos elementas. Tačiau ar ji taps ekonomikos varomąja jėga, priklauso nuo valstybės sistemos ir politikos. Istorinė patirtis patvirtino, kad gyventojų skaičiaus augimas gali būti vienos šalies pranašumas, o kitai – sunki našta. Nors daugelis besivystančių šalių turi daug gyventojų, jos negalėjo gerai vystytis dėl išsilavinimo, sektoriaus silpnumo ir prekybos aplinkos.
Nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti daug gyventojų turinčios Kinijos reforma ir atsivėrimo politika, o ypač po jos dalyvavimo Pasaulio prekybos organizacijoje, demografinis dividendas buvo gerai matomas. Nors Kinija ir toliau vystosi, ji taip pat suteikė pasauliui galimybę bendrai pasipelnyti. Kinijai, kuri dabar yra aukštos kokybės vystymosi stadijoje, naujovės yra kita vystymosi kritika. Ilgainiui Kinijai buvo neišvengiama tendencija atsisakyti darbui imlių pramonės šakų ir žengti į aukštesnį pasaulinės pramonės ir tiekimo grandinės lygį.
Todėl, vertinant Kinijos vystymosi perspektyvą, reikėtų atsižvelgti ne tik į gyventojų skaičiaus indeksą, bet ir į ekonomikos augimo kokybę. Pirmąjį šių metų ketvirtį Kinijos ekonomika išaugo 4,5 proc., viršydama lūkesčius. Tai jau patvirtina Kinijos kokybės vystymąsi.
Be to, kalbant apie Kinijos demografinius dividendus, reikia atsižvelgti ne tik į bendrą skaičių, bet ir tokius veiksnius kaip kokybė ir talentas. Kinijoje dirba apie 900 milijonų žmonių, o nauja darbo jėga – 15 milijonų per metus. Žmogiškųjų išteklių turtas vėl yra vienas iš Kinijos pranašumų. Dar svarbiau, kad Kinijoje aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų yra daugiau nei 240 mln. Naujai pagausėjusi darbo jėga įgijo vidutiniškai 14 metų išsilavinimą. Taigi Kinijoje ne tik išnyko demografinis dividendas, bet ir pradėjo formuotis talentų demografinis dividendas.
Tačiau, kovodama su senatvės ir mažo gimstamumo problema, Kinija įgyvendina trijų vaikų politiką ir su ja susijusią skatinimo politiką.
Kai kurie vakariečiai nuolat provokuoja Kinijos vadinamąją gyventojų problemą, ją perdėdami. Šį kartą kryptingos naujienos vėl nebus veiksmingos.