Sklandytuvas, pavadintas „Sea Explorer“, kurį METU Jūrų mokslų institutui pasiūlė Türkiye İş Bankası, tęsia povandeninius tyrinėjimus. Atlikęs savo pirmuosius tyrimus Marmare, Denizas Explorer dabar rinks duomenis, kurie atskleis mokslą, atlikdamas matavimus Viduržemio jūroje.
Türkiye İş Bankası ir Artimųjų Rytų technikos universiteto (METU) bendradarbiavimas siekiant užkirsti kelią mūsų jūrų taršai ir palaikyti ekosistemą, sakydamas: „Pasaulis yra mūsų ateitis“, ir toliau prisideda prie jūrų studijų. Pirmą kartą mūsų šalyje panaudotas nepilotuojamas povandeninis sklandytuvas „Sea Explorer“, kuris buvo pristatytas į METU Jūrų mokslų institutą moksliniams tyrimams paremti, nusileido ant vandens ir atliko tyrimus regione tarp Turkijos ir Turkijos. TRNC po Marmuro.
„Sea Explorer“ keturis kartus per metus dalyvaus METU Jūrų ekosistemų ir klimato tyrimų centro (DEKOSİM) vykdomose sezoninėse ekspedicijose. Tuo pačiu metu ji rinks duomenis, kurie atskleis mokslą, atlikdama išsamesnius matavimus giliavandenėse jūrose.
20 dienų Viduržemio jūros tyrinėjimų
„Sea Explorer“, atliksiantis detaliausius ir aukščiausios raiškos matavimo darbus, kokių Turkijoje dar nebuvo atlikta, Viduržemio jūroje išbus maždaug 20 dienų.
Šiuo jūrų tyrimu siekiama geriau suprasti du gamtos įvykius, kurie reguliariai vyksta rytinėje Viduržemio jūros dalyje vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje. Didėjant temperatūrai rytinėje Viduržemio jūros dalyje, temperatūros skirtumas apatiniame ir viršutiniame vandens sluoksniuose inicijuoja stratifikaciją, kuri turi įtakos gamybai ir cirkuliacijai jūrose. Paprastai maistinės druskos patenka į paviršių iš gilių vandenų dėl žiemos maišymosi, kai vandens temperatūra ir tankis apatiniame ir viršutiniame sluoksniuose susilieja. Tačiau ši stratifikacija neleidžia į paviršių patekti maistinėms druskoms, reikalingoms fitoplanktonui, kuris yra deguonies ir mikroskopinių augalų organizmų šaltinis, augti. Šiuo laikotarpiu formuojasi ir visam Viduržemio jūrai svarbus levantinio tarpsluoksnio vanduo. Trumpalaikių jūrų kelionių nepakanka šiems dviem įvykiams paaiškinti. Tikimasi, kad naujausiomis technologijomis aprūpintas „Sea Explorer“ gebėjimas nepertraukiamai dirbti ilgą laiką gaus išsamesnę informaciją.
„Sea Explorer“ renka duomenis, siekdama nustatyti ir stebėti problemas, kurioms reikia daug duomenų, ypač neigiamą klimato kaitos poveikį jūroms, ieškoti sprendimų ir imtis reikiamų priemonių. Šie duomenys yra labai svarbūs prisidedant prie mokslinių tyrimų apie mūsų jūrų ekosistemos tvarumą, taip pat siekiant užkirsti kelią nelaimėms, pvz., gleivėms Marmaroje ir taršai.
İşbank ir METU darbas prie jūros tyrinėtojo yra konkretus universitetų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo siekiant švaraus pasaulio ir švarios aplinkos, kur kiekvienas turėtų būti jautrus ir prisidėti, pavyzdys. Vykdomo bendradarbiavimo mastu siekiama tiek efektyviau, tiek didesniu mastu atlikti mokslinius ir akademinius jūros taršos tyrimus mūsų šalyje, kurią iš trijų pusių supa jūra. Be to, numatoma, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu vykdomi darbai bus išplėsti siekiant apsaugoti jūras, kurios yra svarbus mūsų planetos gyvybės, biologinės įvairovės ir ekosistemos šaltinis, didinti visuomenės informuotumą apie taršos prevenciją ir didinti jūrų ir klimato srities raštingumą.
Įrenginys, galintis nusileisti iki 1.000 metrų gylio, yra atskirtas nuo jo analogų pasaulyje
Įrenginys, galintis nepertraukiamai matuoti iki 100 dienų maršrutu, kuris nustatomas nepriklausomai nuo laivo, toliau leidžiasi žemyn ir leisdamasis nuo paviršiaus iki 1.000 metrų gylio.
Šis prietaisas, galintis perduoti duomenis, kuriuos jis renka, kai jis pasiekia paviršių kiekvieno svyravimo pabaigoje, mokslininkams per palydovinę sistemą, turi daugybę jutiklių, galinčių išmatuoti vandens stulpelio savybes, tokias kaip temperatūra, druskingumas. , deguonies, chlorofilo ir drumstumo jūrose. Sklandytuvas, kurį galima naudoti okeanografiniams matavimams bet kokiomis oro ir jūros sąlygomis, iš savo analogų pasaulyje išsiskiria jutikliu, galinčiu matuoti azotą realiuoju laiku. Aptariamas jutiklis apima naujausias technologijas, kurios šiuo metu gali išmatuoti maistinių medžiagų druską jūrose.
Svarbūs radiniai rasti Marmaroje
Įrenginys, kuris 12 m. sausio 16–2023 d. padarė pirmąjį mokslinį atradimą Marmaroje, ištyrė vandens atšakos pokyčius, įskaitant pokyčius, kuriuos sukėlė srovė, patenkanti į Marmarą iš Bosforo sąsiaurio, ir deguonies pasiskirstymą rytų-vakarų kryptimi. Atradimo metu buvo pastebėta, kad Bosforo srovė sukėlė temperatūros ir druskingumo pokyčius viršutiniame vandens sluoksnyje, sumaišydama viršutinį ir apatinį vandenį pagal stiprumą per 24 valandas. Ši situacija, kurią anksčiau numatė modeliai ir kurios signalas buvo matomas iš palydovo, pirmą kartą buvo išsamiai atskleista atliekant matavimus realiuoju laiku ir vietoje. Šie pokyčiai gali sukelti daug problemų, pavyzdžiui, laikui bėgant sumažėti rūšių įvairovė, sunku rasti maisto ir jūros būtybių migracija.
Atkarpoje, besitęsiančiame rytų-vakarų ašimi, buvo pastebėta, kad einant iš vakarų į rytus apatiniame sluoksnyje deguonies mažėjo labai greitai, nors matavimai buvo atlikti žiemą ir deguonies tirpumas buvo didelis. Suprantama, kad nemažas kiekis gėlo vandens į pietų baseino dugno vandenį buvo įtrauktas dėl ciklinių srovių (sūkurimų), ypač vakarinėje ruožo dalyje. Tokia padėtis padidina Marmuro dugno vandens atsparumą išoriniams veiksniams, tokiems kaip tarša ir klimato kaita. Tačiau žinoma, kad ši situacija išnyksta prasidėjus vasarai.