Pramoninė statybinių medžiagų gamyba išaugo 7 subsektoriuose

Subsektoriuje išaugo pramoninė statybinių medžiagų gamyba
Pramoninė statybinių medžiagų gamyba išaugo 7 subsektoriuose

Remiantis 2023 m. balandžio mėn. Turkijos IMSAD mėnesio sektoriaus ataskaitos rezultatais, 2023 m. vasario mėn., palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pramoninė statybinių medžiagų gamyba sumažėjo 10,3 proc.

Ataskaitoje buvo teigiama, kad gamyba sumažėjo 22 iš 15 subsektorių ir padidėjo 7 iš jų. Ataskaitoje teigiama, kad gamyba didžiąja dalimi sustojo po vasario mėnesį įvykusio žemės drebėjimo, o šios neigiamos situacijos įtaka gamybai nuo kovo mėnesio sumažėjo.

Paskelbti 2023 m. balandžio mėn. mėn. sektoriaus ataskaitos, kurią kiekvieną mėnesį rengia Turkijos statybinių medžiagų pramonininkų asociacija (Turkija IMSAD), skėtinė statybinių medžiagų pramonės organizacija, rezultatai. Ataskaitoje teigiama, kad 2023 metų vasarį pramoninė statybinių medžiagų gamyba sumažėjo 10,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. 22 iš 15 statybinių medžiagų pramonės subsektorių gamyba sumažėjo, o 7 iš jų gamyba padidėjo. Didžiausias augimas buvo metalinių durų ir langų sektoriuje – 35,6 proc., antroje vietoje – medinės statybinės medžiagos – 23,3 proc., trečioje – elektros Apšvietimo įranga (15,3 proc.).

Neigiami žemės drebėjimo padariniai pradėjo mažėti kovo mėnesį.

Kai vasarį labiausiai sumažėjo gamyba, buvo geležies ir plieno statybos gaminiai (30,8 proc.), o cemento gamyba sumažėjusi 27,6 proc. Parketas ir grindys buvo trečias sektorius, kuriame didžiausias nuosmukis – 19 proc. Ketvirtą vietą užėmė keraminės dangos medžiagos su 16,6 proc.

Po žemės drebėjimo nelaimės statybinių medžiagų gamyba daugiausia sustojo žemės drebėjimo zonoje. Sumažėjo ir kituose regionuose. Ataskaitoje teigiama, kad šis neigiamas vasario mėnesį įvykusių žemės drebėjimų poveikis gamybai pradėjo mažėti nuo kovo mėnesio.

Investicijos į žemės drebėjimo zoną suaktyvins sektorių

„Türkiye İMSAD“ ataskaitoje, kurią atidžiai sekė statybų pramonė ir ekonomikos sluoksniai, buvo pabrėžta, kad po vasario mėnesį įvykusios žemės drebėjimo nelaimės seismiškumas tapo svarbiausiu statybų pramonę lemiančiu veiksniu. Atsižvelgiant į tai, naujos investicijos į būstą, negyvenamuosius pastatus ir infrastruktūrą 11 provincijų, kuriose įvyko žemės drebėjimas, sukūrė darbo vietų potencialą šiame sektoriuje. Taip pat teigiama, kad remonto ir stiprinimo veikla regione ypač pagyvins atnaujinimo rinką.

Ekonominės politikos pokyčiai turės įtakos sektoriui

Ataskaitoje buvo prognozuojama, kad po gegužės 14 d. vyksiančių visuotinių rinkimų įvyks daug įvykių, kurie turės įtakos statybinių medžiagų pramonei. Tikimasi, kad kai kurie iš šių pokyčių bus tiesiogiai susiję su sektoriumi, kai kurie iš jų bus netiesioginiai su ekonomine politika. Anot pranešimo, ekonominės politikos pokyčių galimybė turės įtakos ir sektoriams. Tikimasi, kad palūkanų normų ir valiutų kursų padidėjimas apribos sektorius, kurių sąnaudos ir kainos išaugs pirmajame etape. Vėlgi, poreikis taupyti biudžetą gali apriboti valstybės investicijas ir statybas. Galimas valiutų kursų padidėjimas palaikys medžiagų eksportą.