Turkijos statistikos institutas (TUIK) paskelbė pirmojo šių metų ketvirčio Turkijos ekonomikos augimo rodiklį. TUIK duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį Turkijos ekonomika augo 4 proc. Palyginti su paskutiniu 2022 metų ketvirčiu, Turkijos ekonomika išaugo 0,3 proc.
Kai nagrinėjama veikla, kuri sudaro BVP; 2023 m. pirmąjį ketvirtį kaip grandininis apimties indeksas, palyginti su ankstesniais metais; paslaugos 12,4 proc., profesinė, administracinė ir pagalbinė veikla 12,0 proc., finansų ir draudimo veikla 11,2 proc., informacijos ir ryšių veikla 8,1 proc., kita paslaugų veikla 7,8 proc., statybos 5,1 proc. 3,6 proc., o nekilnojamojo turto veikla išaugo 1,4 proc. Žemės ūkio sektorius sumažėjo 3,8 proc., o pramonė – 0,7 proc. Sezoniškai ir kalendoriškai pakoreguotas BVP apimties indeksas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc. Kalendorių pakoreguotas BVP grandinės apimties indeksas 2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, padidėjo 3,8 proc.
Kapitonas Emrah Yılmaz Çavuşoğlu, Camelot Maritime, pirmosios bendrovės, valdančios užsieniui priklausantį kruizinį laivą Turkijoje, įkūrėjas ir valdybos pirmininkas, įvertino Turkijos augimą pirmąjį ketvirtį ir pateikė tokią informaciją:
„Mūsų šalis turi bendrą turizmo potencialą. Esame senovės žemėse, kurios buvo civilizacijų lopšys. Senovės Anatolija, kuri buvo pasaulio kultūrų sostinė, siūlo mums visą savo dosnumą savo požeminiais ir paviršiniais ištekliais. Čia labai svarbu, ką darome arba ko negalime. Mūsų šalį iš 3 pusių supa jūros. Ir vis dėlto, galų gale, esame vadinami šalimi, kuri „žiūri į jūrą iš sausumos“. Geriau turėtume būti jūroje, net jūros dugne. Turėtume labiau vertinti savo jūras ir investuoti į savo jūras. Turime pažadinti miegantį milžiną. Turime teisingai įvertinti savo turizmo potencialą. Esame svarbiausia Viduržemio jūros dubens šalis. Taip pat turime labai turtingą ir ypatingą jūrą, tokią kaip Juodoji jūra. Turime labai ypatingus pakrantės miestus ir uostus nuo Stambulo iki Bodrumo, nuo Kušadasio iki Samsuno, nuo Bartino iki Sinop. Jei veiksime bendradarbiaudami ir bendradarbiaudami tarp privataus sektoriaus ir visuomenės, galime padvigubinti dabartinį turizmo potencialą. 2021 metais į Turkiją su 78 kruiziniais laivais atvyko 45 362 keleiviai. 2022 metais kruizinių laivų skaičius išaugo 12 kartų iki 991. Keleivių skaičius per tą patį laikotarpį išaugo 22 kartus ir viršijo 1 mln. 6 tūkst. Manome, kad kruizinio turizmo pikas pasieks 2023 m. Skatinome vietines Turkijos vyriausybes apie kruizinį turizmą. „Camelot Maritime“ kruiziniame laive „Astoria Grande“ siūlome paslaugas, kurios gerokai viršija pasaulinius standartus. Mūsų šalies turizmo operatoriai turi veikti kartu su visuomene, ypač su vietos valdžia, ir padaryti mūsų šalį kruizinio turizmo 1 numeriu.