Šiandien istorijoje: Ahmetas Feritas Tekas įkūrė Turkijos židinį

Kovo 25 yra 84-a metų diena (keliamaisiais metais – 85-a) pagal Grigaliaus kalendorių. Iki metų pabaigos liko 281 dienos.

Įvykiai

  • 1655 – Christiaan Huygens atrado didžiausią Saturno palydovą Titaną.
  • 1752 – pirmoji metų diena Anglijoje. Pirmieji metai, prasidedantys sausio 1 d., anglų kalba yra 1752 m.
  • 1807 – JK parlamentas uždraudė prekybą vergais.
  • 1811 – Percy Bysshe Shelley buvo pašalintas iš Oksfordo universiteto už straipsnį „Ateizmo būtinybė“.
  • 1821 — Graikija paskelbė nepriklausomybę nuo Osmanų imperijos.
  • 1912 m. – Ahmetas Feritas Tekas įkūrė Turkijos židinį.
  • 1918 – Vokietijos valdoma įkurta Baltarusijos Liaudies Respublika.
  • 1918 – Oltų išvadavimas.
  • 1924 – Graikijoje buvo paskelbta respublika.
  • 1929 m. – Italijos fašistinė administracija paskelbė, kad visuotiniuose rinkimuose gavo 99 procentus balsų.
  • 1935 – prof. Afetas Inanas buvo išrinktas Turkijos istorijos draugijos viceprezidentu.
  • 1936 m. – Ministrų Taryba patvirtino dvi Stambulo observatorijos parengtas deklaracijas, siekdama teisingai nustatyti laikrodžius.
  • 1941 – Jugoslavijos Karalystė nusprendė prisijungti prie ašies valstybių.
  • 1944 m. – iškilminga ceremonija atidarytas skulptorių Zühtü Müritoğlu ir Hadi Bara pastatytas Barbaros Hayreddin Pasha paminklas.
  • 1947 – Ilinojaus valstijoje per sprogimą anglies kasykloje žuvo 111 žmonių.
  • 1949 – Sovietų Vyriausybės sprendimu; Iš Lietuvos, Estijos ir Latvijos buvo ištremta 92.000 tūkst.
  • 1950 – Ankaroje sudužo valstybinėms oro linijoms priklausantis keleivinis lėktuvas; 15 žmonių žuvo. Šis incidentas buvo pirmoji avarija Turkijos civilinės aviacijos istorijoje.
  • 1951 m. – Tautinio švietimo ministras Tevfik İleri paskelbė, kad kairiųjų mokytojų likvidavimas tęsiamas.
  • 1951 – Stambule atidaryta Neve Šalom sinagoga.
  • 1957 – Prancūzija, Vokietija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas, susitikę Romoje, pasirašė Romos sutartį, kuria įsteigiama Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energijos bendrija.
  • 1959 – Necipas Fazilas Kisakurekas, Didieji Rytai Jis buvo nuteistas kalėti vienerius metus pagal ieškinį, pateiktą už tariamą Fuado Köprülü įžeidimą paskelbus žurnale paskelbtą jo straipsnį „Menderes'in Castle“. Didieji Rytai Žurnalas taip pat buvo uždarytas mėnesiui.
  • 1960 – Johanesburge, Pietų Afrikoje, buvo išformuotos visos juodaodžių politinės organizacijos.
  • 1960 – Fernando Tambroni tapo Italijos ministru pirmininku.
  • 1961 m. – Teisingumo ministerija priėmė sprendimą dėl mirties bausmių vykdymo kalėjimo soduose.
  • 1962 m. – EOKA nariai numetė bombas ant dviejų mečečių Kipre.
  • 1968 – poetas Metin Demirtaş buvo areštuotas už komunistinės propagandos kūrimą savo poemoje „Guevara“, paskelbtame žurnale Türk Left.
  • 1972 – Respublikonų liaudies partija; Denizas Gezmisas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas panaikinti mirties bausmes Yusufui Aslanui ir Hüseyin İnan, kurioms pritarė prezidentas Cevdetas Sunay. Vykdomoji prokuratūra išsiuntė bylą Ankaros karo padėties vadui. Po trijų dienų Ankaros karo įstatymo teismas nurodė įvykdyti egzekucijas.
  • 1975 — Rijade Saudo Arabijos karalių Faisalą nužudė jo psichiškai sutrikęs sūnėnas princas Faisalis bin Musad.
  • 1980 m. – procesas, vedantis į 12 m. rugsėjo 1980 d. perversmą Turkijoje (1979 m. – 12 m. rugsėjo 1980 d.): 9 kalinių, 1 dešinysis ir 10 kairysis, pabėgo iš Adanos ir Osmaniye kalėjimų.
  • 1982 m. – Ankaros karo padėties prokuratūra pateikė ieškinį bendruomenės centrams su prašymu uždaryti.
  • 1982 – įkalintas İsmail Beşikçi buvo nuteistas 10 metų už laišką, kurį parašė iš kalėjimo.
  • 1984 – įvyko vietos savivaldos rinkimai. Tėvynės partija (ANAP) laimėjo 41,5 provincijų merus, surinkusi 54 proc. Antroje vietoje liko Socialdemokratų partija (SODEP), surinkusi 23,4 proc. balsų, o partija „Tikrasis kelias“ (DYP) – trečia, surinkusi 13,2 proc. Pirmą kartą rinkimuose dalyvavusi Gerovės partija (RP) liko paskutinė, surinkusi 4,4 proc.
  • 1986 m. – 14-ajame Strasbūro kino festivalyje antrąją vietą pasidalijo Muammer Özer „Sauja dangaus“ ir Ali Özgentürk „Bekçi“.
  • 1986 m. – policijos pareigūnas Sedatas Caner, prisipažinęs kankinęs, ir žurnalas „Nokta“, publikavęs šiuos prisipažinimus, buvo paduotas į teismą.
  • 1988 – 29 suimtieji ir nuteistieji pabėgo iš Metriso karinio kalėjimo Stambule.
  • 1990 – 87 žmonės žuvo per gaisrą klube Niujorko Bronkse.
  • 1992 — kosmonautas Sergejus Krikalevas grįžo į Žemę po 10 mėnesių kosminėje stotyje Mir.
  • 1994 m. – moterys protestavo, kad viena iš keturių Aydın Ortaklar mokytojų vidurinės mokyklos mokinių buvo namų šeimininkė buvo sučiupta policijos ir išsiųsta nekaltybės patikrinimui.
  • 1996 – Turkijoje buvo įkurta Darbo partija.
  • 1998 m. – Manisali jaunimo byloje penki sulaikyti jaunuoliai buvo paleisti po to, kai Aukščiausiasis Teismas panaikino sprendimą. Įtariamųjų byloje nėra.
  • 1999 m. – Serbijai paskelbus karą NATO ir paskelbus jį JT, NATO narė Turkija oficialiai pradėjo karą su šia šalimi.
  • 2009 – sraigtasparnis, kurį išsinuomojo Didžiosios sąjungos partija ir kuriame buvo 6 žmonės, įskaitant BBP pirmininką Muhsin Yazıcıoğlu, sudužo Kahramanmaraše. Nurodyta, kad po 3 dienų pasiektame sraigtasparnyje žuvo 6 žmonės.

gimimų

  • 1259 – II. Andronikas, Bizantijos imperatorius (m. 1332 m.)
  • 1296 – III. Andronikas, Bizantijos imperatorius (m. 1341 m.)
  • 1347 m. – Katerina iš Sienos, ne vienuolė ir dominikonų ordino mistikė (m. 1380 m.)
  • 1479 – III. Vasilijus, Maskvos didysis kunigaikštis (m. 1533 m.)
  • 1593 m. – Jean de Brébeuf, jėzuitų misionierius (m. 1649 m.)
  • 1611 m. – Evliya Çelebi, Osmanų keliautoja ir rašytoja (m. 1682 m.)
  • 1614 m. – Juanas Carreño de Miranda, ispanų dailininkas (m. 1684 m.)
  • 1699 m. – Johanas Adolphas Hasse, vokiečių kompozitorius (m. 1783 m.)
  • 1767 m. – Joachimas Muratas, prancūzų karys ir Neapolio karalius (m. 1815 m.)
  • 1778 m. – Sophie Blanchard, prancūzų aviatorė ir oro balionininkė (m. 1819 m.)
  • 1782 m. – Caroline Bonaparte, Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I sesuo (m. 1839 m.)
  • 1783 m. – Jean-Baptiste Paulin Guérin, prancūzų portretų tapytojas (m. 1855 m.)
  • 1833 m. – Zaynulla Rasulev, baškirų religinis vadovas (m. 1917 m.)
  • 1835 m. – Adolphas Wagneris, vokiečių ekonomistas ir politikas (m. 1917 m.)
  • 1852 m. – Gérard Cooreman, Belgijos politikas (m. 1926 m.)
  • 1860 m. – Friedrichas Naumannas, vokiečių politikas ir teoretikas (m. 1919 m.)
  • 1863 m. – Adalbert Czerny, austrų pediatras (m. 1941 m.)
  • 1864 m. – Aleksejus fon Javlenskis, rusų tapytojas (m. 1941 m.)
  • 1867 m. – Arturo Toscanini, italų dirigentas (m. 1957 m.)
  • 1873 m. – Rudolfas Rockeris, vokiečių anarchosindikalistas (m. 1958 m.)
  • 1874 m. – Sunjong, antrasis ir paskutinis Korėjos imperatorius bei paskutinis Joseono valdovas (m. 1926 m.)
  • 1874 m. – Zavelas Kwartinas, Rusijoje gimęs žydų dainininkas (Hazan) ir kompozitorius (m. 1952 m.)
  • 1881 m. – Béla Bartókas, vengrų kompozitorius (m. 1945 m.)
  • 1886 m. – Athenagoras I, 268-asis Stambulo graikų ortodoksų patriarchato patriarchas (m. 1972 m.)
  • 1887 m. – Chūichi Nagumo, japonų karys (m. 1944 m.)
  • 1893 m. – Fediras Ščusas, Makhnovščinos vadas, Ukrainos anarcho-komunistas revoliucionierius (m. 1921 m.)
  • 1894 m. – Vladimiras Bodjanskis, Rusijos statybos inžinierius (m. 1966 m.)
  • 1899 m. – Burtas Munro, Naujosios Zelandijos motociklų lenktynininkas (m. 1978 m.)
  • 1901 m. Edas Begley, amerikiečių aktorius (m. 1970 m.)
  • 1903 m. – Binnie Barnes, anglų aktorius (m. 1998 m.)
  • 1905 m. – Albrechtas Mertzas von Quirnheim, vokiečių karys (m. 1944 m.)
  • 1906 m. – AJP Taylor, britų istorikas (m. 1990 m.)
  • 1908 m. – Davidas Leanas, anglų režisierius (m. 1991 m.)
  • 1910 m. – Benzion Netanyahu, lenkų kilmės Izraelio istorikas ir sionistų aktyvistas (m. 2012 m.)
  • 1910 m. – Magda Olivero, italų operos dainininkė, sopranas (m. 2014 m.)
  • 1911 m. – Jackas Ruby, amerikiečių naktinio klubo operatorius (nužudęs Lee Harvey Oswaldą) (m. 1967 m.)
  • 1912 m. – Melita Norwood, britų agentė, dirbanti KGB (m. 2005 m.)
  • 1914 m. – Normanas Ernestas Borlaugas, amerikiečių agronomas (m. 2009 m.)
  • 1920 m. – Melih Birsel, turkų architektas (m. 2003 m.)
  • 1920 m. – Patrick Troughton, anglų aktorius (m. 1987 m.)
  • 1921 m. – Aleksandra, Graikijos princesė ir Jugoslavijos karalius II. Jugoslavijos karalienė kaip Petaro sutuoktinė (m. 1993 m.)
  • 1921 m. – Nancy Kelly, amerikiečių aktorė (m. 1995 m.)
  • 1921 m. – Simone Signoret, prancūzų aktorė (m. 1985 m.)
  • 1923 m. – Bonnie Guitar, amerikiečių dainininkė, dainų autorė, prodiuserė, žirgų trenerė ir verslininkė (m. 2019 m.)
  • 1924 m. – Roberts Blossom, amerikiečių aktorius ir poetas (m. 2011 m.)
  • 1925 m. – Flannery O'Connor, amerikiečių rašytoja (m. 1964 m.)
  • 1925 m. – M. Sunullah Arısoy, turkų poetas ir rašytojas (m. 1989 m.)
  • 1928 m. – Jim Lovell, amerikiečių astronautas
  • 1929 m. – Tommy Hancock, amerikiečių muzikantas (m. 2020 m.)
  • 1934 m. – Gloria Steinem, amerikiečių feministė, žurnalistė ir moterų teisių aktyvistė.
  • 1940 m. – Mina, italų dainininkė, televizijos laidų vedėja ir aktorė
  • 1941 m. – Hüseyin Aktaş, Turkijos lengvaatletė (m. 2012 m.)
  • 1942 m. – Aretha Franklin, amerikiečių R&B dainininkė (m. 2018 m.)
  • 1944 m. – Ayla Dikmen, turkų lengvosios muzikos atlikėja (m. 1990 m.)
  • 1944 m. – Demiras Karahanas, turkų kino ir televizijos serialų aktorius
  • 1945 m. – Mehmet Keskinoğlu, turkų poetas, teatro, kino ir balso aktorius (m. 2002 m.)
  • 1946 m. ​​– Danielis Bensaidas, prancūzų filosofas ir trockistas (m. 2010 m.)
  • 1947 m. – Eltonas Johnas, anglų pop/roko dainininkas, kompozitorius ir pianistas
  • 1952 m. – Dursun Karataş, Turkijos revoliucijos lyderis (m. 2008 m.)
  • 1962 m. – Marcia Cross, amerikiečių aktorė
  • 1965 m. – Avery Johnson, amerikiečių krepšininkas ir treneris
  • 1965 m. – Sarah Jessica Parker, amerikiečių aktorė
  • 1965 m. – Stefka Kostadinova, Bulgarijos sportininkė
  • 1966 m. – Jeff Healey, Kanados muzikantas (m. 2008 m.)
  • 1968 m. – Deirdre O'Kane, airių komikas ir aktorė
  • 1972 m. Phil O'Donnell, Anglijos futbolininkas (m. 2007 m.)
  • 1973 m. – Dolunay Soysert, turkų aktorė
  • 1973 m. – Marcin Wrona, lenkų (lenkų) scenaristas ir režisierius (m. 2015 m.)
  • 1976 m. – Vladimiras Kličko, Ukrainos boksininkas
  • 1977 m. – Darko Peric, serbų aktorius
  • 1980 m. – Bartók Eszter, vengrų dainininkas
  • 1980 m. – Muratcan Güler, Turkijos krepšininkas
  • 1981 m. – Casey Neistat, amerikietis YouTuber, filmų kūrėjas ir vlogeris
  • 1982 m. – Danica Patrick, amerikiečių greitkelio vairuotoja
  • 1982 m. – Jenny Slate, amerikiečių aktorė, komikė ir rašytoja
  • 1984 m. – Katharine McPhee, amerikiečių aktorė ir dainininkė bei dainų autorė.
  • 1985 – Lev Yalçın, Turkijos futbolininkas
  • 1986 m. – Marco Belinelli, profesionalus Italijos krepšininkas
  • 1986 m. – Kyle'as Lowry, profesionalus amerikiečių krepšininkas
  • 1987 m. – Kim Cloutier, geriausias Kanados modelis
  • 1987 m. – Nobunaris Oda, Japonijos dailiojo čiuožimo sportininkas
  • 1988 m. – Ryanas Lewisas, amerikiečių įrašų prodiuseris, muzikantas ir didžėjus
  • 1988 m. – Big Sean, amerikiečių reperis
  • 1989 – Alyson Michalka, amerikiečių aktorė, kompozitorė, gitaristė, pianistė, dainininkė ir modelis.
  • 1989 m. – Scottas Sinclairas, Anglijos futbolininkas
  • 1990 m. – Mehmetas Ekici, Turkijos futbolininkas
  • 1990 m. – Alexander Esswein, Vokietijos futbolininkas
  • 1992 m. – Bryanas Pelé, prancūzų futbolininkas
  • 1993 m. – Samas Džonstonas, Anglijos vartininkas

ginklas

  • 1137 m. – Ponsas, Tripolio grafas (g. 1098 m.)
  • 1223 – II. Afonso, trečiasis Portugalijos karalius (g. 1185 m.)
  • 1677 m. – Wenceslas Hollar, Bohemijos ir Anglijos gravierius (g. 1607 m.)
  • 1774 m. – Zeynep sultonas, Osmanų sultonas III. Ahmedo dukra (g. 1715 m.)
  • 1801 m. – Novalis, vokiečių rašytojas ir filosofas (g. 1772 m.)
  • 1875 m. – Amédée Achard, prancūzų poetė ir žurnalistė (g. 1814 m.)
  • 1880 m. – Ludmilla Assing, vokiečių rašytoja (g. 1821 m.)
  • 1890 m. – John Turtle Wood, anglų architektas, inžinierius ir archeologas (g. 1821 m.)
  • 1907 m. – Ernstas fon Bergmannas, Baltijos vokiečių chirurgas (g. 1836 m.)
  • 1914 m. – Frederikas Mistralis, prancūzų poetas ir Nobelio premijos laureatas (g. 1830 m.)
  • 1915 m. – Süleyman Efendi, Osmanų žandarmerijos vadas (g. ?)
  • 1918 m. – Claude'as Debussy, prancūzų kompozitorius (g. 1862 m.)
  • 1966 m. – Vladimiras Minorskis, Rusijos orientalistas (g. 1877 m.)
  • 1973 m. – Edward Steichen, amerikiečių fotografas (g. 1879 m.)
  • 1975 m. – Faisalis bin Abdul Aziz, Saudo Arabijos karalius (g. 1903 m.)
  • 1976 m. – Josefas Albersas, amerikiečių tapytojas (g. 1888 m.)
  • 1976 m. – Şevket Süreyya Aydemir, turkų ekonomistas ir istorikas (g. 1897 m.)
  • 1980 m. – Rolandas Barthesas, prancūzų filosofas ir semiotikas (g. 1915 m.)
  • 1992 m. – Nancy Walker, amerikiečių aktorė (g. 1922 m.)
  • 1995 m. – James Samuel Coleman, amerikiečių sociologas (g. 1926 m.)
  • 2001 m. – Tekin Siper, turkų teatro menininkas (g. 1941 m.)
  • 2002 m. – Esmeray, turkų aktorė ir vokalistė (g. 1949 m.)
  • 2007 m. – Andranikas Markaryanas, Armėnijos ministras pirmininkas (g. 1951 m.)
  • 2007 m. – Süheyl Denizci, turkų džiazo muzikantas (g. 1932 m.)
  • 2009 m. – Muhsin Yazıcıoğlu, Turkijos politikas (g. 1954 m.)
  • 2010 m. – Elisabeth Noelle-Neumann, vokiečių politologė (g. 1916 m.)
  • 2012 m. – Antonio Tabucchi, italų dramaturgas, vertėjas ir dėstytojas (g. 1943 m.)
  • 2014 m. – Nanda, indų aktorė (g. 1939 m.)
  • 2016 – Abu Ali al-Anbari yra antrasis Irako islamo valstybės filialų pavadinimas. ISIS lyderis (g. 1957 m.)
  • 2016 m. – Tevfik Ismailov, azerbaidžaniečių režisierius, scenaristas ir aktorius (g. 1939 m.)
  • 2016 m. – Jishnu, Indijos kino aktorius (g. 1979 m.)
  • 2017 m. – Giorgio Capitani, italų kino režisierius ir scenaristas (g. 1927 m.)
  • 2017 m. – Piersas Dixonas, britų politikas (g. 1928 m.)
  • 2017 m. – seras Cuthbert Montraville Sebastian, buvęs Sent Kitso ir Nevio generalgubernatorius (g. 1921 m.)
  • 2018 m. – Jerry Williams, švedų roko dainininkas ir muzikantas (g. 1942 m.)
  • 2019 m. – Virgilio Caballero Pedraza, meksikiečių žurnalistas, žiniasklaidos tyrinėtojas ir politikas (g. 1942 m.)
  • 2019 m. – Lenas Fontaine'as, Kanados ledo ritulio žaidėjas (g. 1948 m.)
  • 2020 m. – Harry Aarts, Nyderlandų politikas (g. 1930 m.)
  • 2020 m. – Edmanas Ayvazyanas, Irano ir Armėnijos tapytojas, architektas ir mados dizaineris (g. 1932 m.)
  • 2020 m. – MaryAnn Black, amerikiečių klinikinė psichologė, socialinė darbuotoja ir politikė (g. 1943 m.)
  • 2020 m. – Markas Blumas, amerikiečių aktorius (g. 1950 m.)
  • 2020 m. – Floydas Cardozas, indų kilmės amerikiečių virtuvės šefas (g. 1960 m.)
  • 2020 m. – Martinho Lutero Galati, brazilų dirigentas (g. 1953 m.)
  • 2020 m. – Paulas Goma, rumunų rašytojas, iki 1989 m. žinomas kaip disidentas ir žymus komunistinio režimo priešininkas (g. 1935 m.)
  • 2020 m. – Inna Makarova, sovietų-rusų aktorė (g. 1926 m.)
  • 2020 m. – Detto Mariano, italų muzikantas (g. 1937 m.)
  • 2020 m. – Angelo Moreschi, italų misionierius, vyskupas, karjerą praleidęs Etiopijoje (g. 1952 m.)
  • 2020 m. – Nimmi, indų aktorė (g. 1933 m.)
  • 2021 m. – Beverly Cleary, amerikiečių knygų vaikams autorė (g. 1916 m.)
  • 2021 m. – Uta Ranke-Heinemann, vokiečių teologė, mokslininkė ir rašytoja (g. 1927 m.)
  • 2021 m. – Larry McMurtry, amerikiečių rašytojas ir Oskaro laureatas už geriausią adaptuotą scenarijų (g. 1936 m.)
  • 2021 m. – Bertrand Tavernier, prancūzų kino režisierius, prodiuseris, scenaristas ir aktorius (g. 1941 m.)
  • 2022 m. – Ivanas Dikunovas, sovietų-rusų skulptorius (g. 1941 m.)
  • 2022 m. – Taylor Hawkins, amerikiečių muzikantas (g. 1972 m.)
  • 2022 m. – Kathryn Hays, amerikiečių aktorė (g. 1933 m.)
  • 2022 m. – Va'ele Pa'ia'aua Iona Sekuini, Samoa politikė (g. 1964 m.)
  • 2023 m. – Chabelo, meksikiečių aktorius, komikas, dainininkas ir televizijos laidų vedėjas (g. 1935 m.)
  • 2023 m. – Pascoal Mocumbi, Mozambiko gydytojas ir politikas (g. 1941 m.)

Šventės ir ypatingos progos

  • Manisa mesir paste festivalis
  • Rusijos ir armėnų kariuomenės išvedimas iš Erzurumo Oltų rajono (1918 m.)
  • Apreiškimo šventė (krikščionių katalikų šventė)