Didžiausia investicijų dalis 2015 m

Didžiausią investicijų dalį 2015 m. skyrė transportui: pagal 2015 metų programą didžiausią valstybės pagrindinio kapitalo investicijų dalį kitais metais sudarys transporto sektorius su 31 proc.
Pagal 2015 m. Programą veiksmingai, efektyviai, ekonomiškai, aplinkai nekenksmingai ir saugiai teikti krovinių ir keleivių vežimo paslaugas transporto ir logistikos srityse; Krovininiame transporte bus svarbu padidinti geležinkelių ir jūrų transporto dalį kuriant kombinuoto transporto programas, padidinti kokybę ir saugą bei planuoti transporto koridorių.

Dėl šios priežasties kitais metais didžiausia viešojo pagrindinio kapitalo investicijų dalis buvo skirta transporto sektoriui - 31 proc. 2015 m. Transporto sektoriuje planuojama investuoti 25 mlrd. 776 mln. TL viešojo pagrindinio kapitalo investicijų. Tikimasi, kad privatus sektorius į transportą investuos 58 mlrd. 610 mln. TL.

Atsižvelgiant į tai, 2015 m. Bus nutiesta tūkstantis kilometrų padalytų kelių, įskaitant 200 kilometrų greitkelių (įskaitant tuos, kuriuos turi atlikti BOT), siekiant padidinti eismo saugumą ir sutrumpinti transporto trukmę vietovėse, kuriose eismas yra tankus.

Didinant didelio sunkumo transporto priemonių kelio fizinį lygį ir gerinant esamą kelių infrastruktūrą, bus vykdomas metinis vidutinis dienos transporto priemonių srautas, tenkantis daugiau kaip tūkstantį transporto priemonių iš viso tūkstančių kilometrų BSK statybos ir renovacijos maršruto.

Greitkelių valstybinis ir provincijos kelių tinklas, kurį anksčiau vykdė viešųjų paslaugų priežiūros ir remonto paslaugos pagal strategiją, kuri bus teikiama privačiam sektoriui per ilgalaikes sutartis.

Kontroliuojančių darbuotojų skaičius, vis daugiau transporto priemonių ir vairuotojų, mobilumas, kelių tinklas ir tankumas bus proporcingai didinami siekiant užtikrinti eismo patikrinimų ir vaistų patikrinimų efektyvumą keliuose. Inspekcijos personalas bus aprūpintas reikiama įranga ir jiems bus suteikta specializacija per mokymus. Atsižvelgiant į tai, iš viso bus perkamos 501 transporto priemonės, skirtos naudoti audito paslaugose.
BUS KURTA TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO SISTEMA

Siekiant stebėti ir palengvinti eismo srautą ir atgrasyti nuo taisyklių, elektroninės tikrinimo sistemos pirmiausia bus išplėstos 21 metropolinėje zonoje ir bus aktyvuoti eismo patikrinimai.

Bus sukurta labai saugi, veikianti ir tvari transporto priemonių identifikavimo sistema, kai bus pažeidžiami tokie pažeidimai kaip infiltracija ir klonavimas.

Vykdant saugaus eismo darbus sutvarkyta 130 avarinių juodųjų punktų ir 100 signalizuotų sankryžų, atlikta 2 tūkst. 400 kilometrų apsauginių turėklų įrengimo ir remonto, ypač padalintuose keliuose, 25,2 mln. kvadratinių metrų horizontalaus ženklinimo ir 155 tūkst. buvo atliktas vertikalus ženklinimas.
Bus atnaujinta iškaba.
PRIORITETAS BUS TEIKIMAS GREITIEJI TRAUKINIAI PROJEKTAMS

Pirmenybė bus teikiama greitojo traukinio pagrindinio tinklo, apibrėžto dešimtyje plėtros plane, statybai, kurios būstinė yra Ankaroje, aukštos kokybės geležinkelio konstrukcijos, tinkamos mišriems eismo ir elektrifikavimo bei signalizacijos projektams.

Atsižvelgiant į tai, kitais metais bus paspartintos Ankaros-Sivaso geležinkelio projekto statybos. Greitųjų traukinių projekto Ankara-Izmiras ruožo Ankara-Afjonkarahisar statybos darbai bus tęsiami ir bus vykdomas ruožo Afyonkarahisar-Uşak-Izmir statybos konkursas.

Turkijos eksporto tikslas, norint pasiekti reikiamą vietą pagal uosto pajėgumų ir masto planavimu bus įgyvendinta laiku, geležinkelių ir kelių jungtys uostas bus baigtas.

Siekiama įkurti logistikos centrus ir priimti logistikos teisės aktus, siekiant sustiprinti Turkijos tarptautines pozicijas logistikos srityje ir sumažinti transportavimo išlaidas, palyginti su bendromis produktų, tokių kaip pramonė, žemės ūkis ir kasyba, sąnaudas. Šiame kontekste bus baigti Turkijos logistikos generalinio plano, kuris taip pat turės logistikos teisės aktų ypatybių, rengimo konkursai. Bus pradėti statyti logistikos centrai, kurių projekto rengimo ir nusavinimo darbai baigti.

Bus surengtas Adapazarı-Karasu uosto geležinkelio jungties linijos tiekimo statybos konkursas. Prasidės Çandarlı uosto geležinkelio jungties darbai.

Bus baigta logistikos centrų statybos infrastruktūra pagal İzmir Kemalpaşa organizuotos pramoninės zonos geležinkelio liniją. Bus tęsiamas Bursa-Yenişehir geležinkelio statyba ir bus teikiamos geležinkelio jungtys su regiono OIZ ir automobilių gamyklomis.

Didėjantį prekybos apimtis Turkiją užtikrinti toliau sklandžiai uosto pajėgumus reikiamoje vietoje, kuris pildo generalinio direktorato anksčiau infrastruktūros investicijos, siekiant užtikrinti laiku įgyvendinti ir mastą pakrantės statinių planas integruoto pakrančių zonų planai turi būti atnaujinami, kad būtų nuoseklūs ir būti nustatomas atsižvelgiant į kontekstą uosto valdymo modelis ji bus taikoma.
BUS KONKURSAS DĖL ÇANDARLI UOSTOS SUBSTRUKTŪROS IR SUPER STRUKTŪROS

Dėl Çandarlı uosto infrastruktūros ir antstato, išskyrus molą, bus organizuojamas konkursas taikant BOT metodą ir pradėti Filyos uosto infrastruktūros darbai. Bus baigtas „Mersin“ konteinerių uosto projektas. Be to, siekiant įsteigti autoportą ir Ro-Ro terminalus Marmaros regione, bus atliekami vietos tyrimai ir galimybių studijos, atsižvelgiant į esamas patalpas.

Priimdamos sprendimus ir įgyvendindamos uostų statybą, institucijos dirba derindamos viena kitą, planuodamos pakrančių struktūras, pateikia holistinę perspektyvą; laiku ir tinkamai, kad būtinos investicijos į Turkiją, siekiant užtikrinti įmonės uosto valdymo modelio efektyvumą, kuris bus nustatytas. Valdymo struktūra, kuri bus sukurta pagal šį modelį, bus atsakinga už pagrindinio pakrančių struktūrų plano valdymą ir įgyvendinimą, atsižvelgiant į regioninius poreikius ir pajėgumus.
OROJO PRAMONĖ

Numatoma, kad bendras srautas oro uostuose 2015 metais padidės iki 184 mln. Bus pradėtas Bendrasis oro transporto tyrimas ir toliau bus statomas Stambulo trečiasis oro uostas.

Bus pradėtas ir plėtojamas bendrasis oro transporto tyrimas. Pirmenybė bus teikiama transporto sistemoms, užtikrinančioms energijos vartojimo efektyvumą, švarų kurą ir ekologiškas transporto priemones.
PAŠTO SEKTORIUJE BUS KURTA KONKURENCINGA RINKA

Pašto rinkos liberalizavimo metu pašto sektoriuje bus sukurta konkurencinga rinka, sukuriant veiksmingą reguliavimą ir priežiūrą.

Bus parengtas universaliųjų pašto paslaugų pajamų surinkimo reglamentas ir išlaidų realizavimas. Bus parengtas Ministrų Tarybos sprendimas, kuriuo nustatomas pašto sektoriaus monopolijos plotas.