Rugpjūčio 17 d. žemės drebėjimo metinių proga su TMMOB susiję rūmai padarė bendrą pareiškimą, atkreipdami dėmesį į žemės drebėjimo keliamą pavojų ir atsargumo priemones, kurių reikia imtis.
1939 metai praėjo nuo 1999 m. Gölcük žemės drebėjimo, kuris buvo užfiksuotas kaip antras pagal dydį žemės drebėjimas Respublikos istorijoje po 22 m. didžiojo Erzincan žemės drebėjimo. 7.4 balo žemės drebėjimas sukėlė sunaikinimą visame Marmuro regione. Žemės drebėjimas sukrėtė visą Turkiją dėl aukų ir ekonominių padarinių.
Rugpjūčio 17 d. žemės drebėjimo pamoka buvo ta, kad miestai, pastatyti nepaisydami geografinės rizikos, neplanuotos ir neplanuotos urbanizacijos, o statiniai, kuriems nebuvo suteikta inžinerinių paslaugų, kelia didelę grėsmę žmonėms. Visi sluoksniai pripažino, kad reikia atsižvelgti į atsargumo priemones, kurių reikia imtis prieš žemės drebėjimą, o ne apie intervenciją po žemės drebėjimo. Tačiau aptariama, kad per pastaruosius 22 metus po kiekvieno pastaruoju metu įvykusio nedidelio masto žemės drebėjimo nebuvo imtasi jokių konkrečių atsargumo priemonių.
Su TMMOB susiję rūmai padarė bendrą pareiškimą šiuo klausimu, atkreipdami dėmesį į žemės drebėjimo keliamą pavojų ir atsargumo priemones, kurių reikia imtis. Bendrame pareiškime, kurį pasirašė Elektros inžinierių rūmų pirmininkas Bülentas Pala, Statybos inžinierių rūmų pirmininkas Taneris Yüzgeças, Mechanikos inžinierių rūmų prezidentas Yunusas Yeneras, Architektų rūmų pirmininkas Denizas İncedayı ir Miestų planuotojų rūmų pirmininkas Gencay Serter paragino „Imtis atsargumo priemonių, kad išvengtumėte didesnių kančių“.
„STAMBULIO IŠGYVIMO PROBLEMA“
Pareiškime buvo pabrėžta, kad Stambulo kanalas būtų „išlikimo“ problema Stambulei, kuriam kyla didelė žemės drebėjimo rizika, ir sakoma: „Net ir dabartinėje situacijoje miesto, kurio žemės drebėjimo telkiasi teritorijos ir susisiekimas, reagavimo į nelaimes galimybės. Maršrutai sunaikinami, yra praktiškai užblokuoti, ir nežinia, kaip susiskaldęs miestas reaguos po žemės drebėjimo."
VIEŠŲJŲ PASTATŲ BŪKLĖ NEŽINOMA
Nurodydami, kad esamo pastatų fondo būklė yra neaiški, rūmai akcentavo, kad pastato inventorizacijos studija, kurią planuota atlikti 2017 m., nėra baigta. Pareiškime atkreiptas dėmesys į tai, kad viešuosiuose pastatuose atliktų tyrimų rezultatais nesidalijama, ir teigiama: „Mokyklų, bendrabučių, darželių ir ligoninių skaičius, kiek jų nuskenuota, kiek jų buvo nuspręsta griauti, sustiprinti ar panaudoti, kiek jų nugriauta, ar ketinama stiprinti, įgyvendinti projektai, taip pat kiek jų sustiprinta, yra viešai prieinama." . – Reikalingi radikalūs, nuolatiniai ir prevenciniai Statybos inspekcijos įstatymo pakeitimai.
RINKOS POREIKIAI YRA LEMIAMI
Rūmai paragino priimti Statybos įstatymą, kuriame būtų reglamentuojami rangos sektoriaus reglamentai, ir konstatavo, kad piliečių konstitucinė teisė į gyvybės ir nuosavybės saugumą paliekama laisvos rinkos sąlygoms. Pareiškime akcentuota, kad pagrindinė nekontroliavimo priežastis yra ta, kad nuomos santykiai turi viršenybę prieš technologijų, mokslo ir meno taisykles, o miesto atnaujinimo ir pertvarkos klausimas iki šiol buvo iškeltas į darbotvarkę, daugiausia. atitinkantys nekilnojamojo turto rinkos poreikius.
Teigdami, kad šiandien būtina atnaujinti didelę dalį pastatų fondo, rūmai sakė: „Mūsų praktika tokia; Tai atsiranda kaip naujos nuomos sistemos sukūrimas. „Atvirai kalbant, į nuomą orientuota tvarka, kurioje atsižvelgiama į individualius ir grupinius interesus, deja, tampa lygiavertė miesto pertvarkos koncepcijai“, – sakė jis.
„STATYBINĖ AMNESTIJA YRA SAVO ŽUDYMAS“
Pareiškime teigiama, kad nors su pastatų fondu susijusios rizikos nebuvo pašalintos, Vyriausybės paskelbtos zonavimo amnestijos taip pat padidino gyvybės ir turto netekties grėsmę, ir priduriama: „Zonavimo amnestijos buvo vienos labiausiai svarbios nelegalios statybos paskatos. „Dėl zonavimo amnestijos visuomenė tampa neaiški gyventi sveikuose ir saugiuose namuose“. Pareiškime teigiama, kad taip pat reikėtų didinti viešajame sektoriuje dirbančių architektų, inžinierių ir urbanistų, atliekančių žemės drebėjimų priežiūrą ir įgyvendinimą, skaičių.
KĄ REIKĖTŲ DARYTI PRIEŠ ŽEMĖS DREBĖJIMĄ?
Pareiškime, ką reikėtų daryti prieš žemės drebėjimus, apibendrinama taip:
- Turėtų būti daroma prielaida, kad visos konstrukcijos, kurioms taikoma amnestija dėl zonų, nebuvo suteiktos inžinerinių paslaugų ir turi būti tikrinamos.
- Išskyrus išskirtinius atvejus, kiekvienas statybvietės prižiūrėtojas visą darbo dieną turėtų būti paskirtas tik vienoje statybvietėje, o šią pareigą atliksiantys asmenys privalo lankyti atitinkamų profesinių rūmų rengiamus mokymus ir būti atestuoti.
- Miesto pertvarka turėtų būti vertinama kaip socialinės, ekonominės ir erdvinės plėtros visuma.
- Visų pirma Teritorijų sudarymo įstatymas, Statybos inspekcijos įstatymas, Miesto pertvarkos įstatymas ir visi susiję įstatymai bei su jais susiję reglamentai turėtų būti pertvarkyti holistiniu požiūriu, atsižvelgiant į viešojo intereso principą.
- Reikėtų ištirti visoje šalyje esančius pastatus, nustatyti rizikingus statinius ir padaryti juos saugius.
- Stambulo kanalas nėra transporto ir urbanizacijos projektas. Viešieji ištekliai neturėtų būti skiriami beprotiškiems projektams, kurie visais atžvilgiais nėra racionalūs, o ne mobilizuojami siekiant užkirsti kelią nelaimių žalai.
Būkite pirmas, kuris komentuoja