Šiandien istorijoje: operacija Sarıkamış baigėsi

Operacija Sarikamis baigėsi
Operacija Sarikamis baigėsi

Sausio 15-oji yra 15-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Iki metų pabaigos liko 350 dienos.

geležinkelis

  • 15 sausis Buvo pakeistos 1883 Mersin-Tarsus linijos sutartys ir specifikacijos. Statyba prasidės ir baigsis 2,5 metais.
  • 15 sausis 1919 „Entente“ valstybės pranešė, kad jos nepriima teismo sprendimų iki šios datos geležinkelio darbuotojams.
  • 15 Sausis 2018 Transporto, jūrų reikalų ir ryšių ministras Ahmet Arslan paskelbė Kanal Stambulo projekto maršrutą

Įvykiai

  • 588 m. pr. Kr. – Babilono valdovas II. Nebukadnecaras apgulė Jeruzalę. Apgultis truko iki 18 m.pr.Kr. liepos 586 d.
  • 1559 – karūnuota Anglijos karalienė Elžbieta I.
  • 1582 — Rusija Lenkijai atidavė Estiją ir Livoniją.
  • 1759 – atidarytas Britų muziejus.
  • 1870 – paskelbta pirmoji politinė karikatūra, vaizduojanti JAV demokratų partiją su asilo simboliu.
  • 1884 – atidaryta Stambulo berniukų vidurinė mokykla. Pirmasis mokyklos pavadinimas buvo „Şems-ül Maarif“. Jis buvo įtrauktas į oficialias mokyklas 1896 m.
  • 1889 – anksčiau pavadintas Pemberton Pharmaceutical Company „Coca-Cola“ kompanija buvo oficialiai įkurta Atlantoje, Džordžijos valstijoje.
  • 1892 – krepšinio taisykles pirmasis paskelbė Jamesas Naismithas Springfilde, Masačusetso valstijoje (Jungtinės Valstijos), žaidimo gimtinėje.
  • 1915 m. – Sarıkamış operacija baigėsi.
  • 1919 m. – Mustafa Kemal Pasha su pulkininku İsmet (İnönü) Bey savo namuose Šišlyje važiuojant į Anatoliją aptarė klausimus.
  • 1919 — buvo nužudyti žymūs Vokietijos socialistai Rosa Luxemburg ir Karl Liebknecht.
  • 1919 – britai užėmė Antepą, remdamiesi Mudroso paliaubų 7 straipsniu.
  • 1924 m. – Izmire vyko karo žaidynės.
  • 1932 m. – Samsune, kur Mustafa Kemal Paša įkėlė koją į Anatoliją, buvo atidarytas garbės paminklas.
  • 1932 m. – Üsküdaras apželdintas mišku, kalnagūbryje tarp Haremo ir Salacako pasodinta 1000 pušų.
  • 1935 – atidarytas baletas „Gulbių ežeras“.
  • 1940 – Ankaros radijas įtraukė anglų kalbą į savo naujienas prancūzų, graikų, persų ir bulgarų kalbomis.
  • 1943 – II. Antrasis pasaulinis karas: Gvadalkanalas buvo išvalytas nuo japonų.
  • 1945 m. – Sąjungininkų laivams leista praplaukti sąsiaurį.
  • 1949 – atidarytos imamo Hatipo vidurinės mokyklos.
  • 1952 – Jungtinės Valstijos patvirtino Turkijos įstojimą į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO).
  • 1957 – Egipto vyriausybė paskelbė, kad visi britų ir prancūzų bankai šalyje bus nacionalizuoti.
  • 1958 m. – Remiantis Vidaus reikalų ministerijos pranešimu, Stambule yra 40000 45000 lūšnynų, Ankaroje – 4500 XNUMX ir Izmire – XNUMX lūšnynų.
  • 1964 – III. Susirinko Londono konferencija. Dalyvavo Jungtinės Karalystės, Turkijos, Graikijos ir Kipro vyriausybės, taip pat Kipro turkų ir graikų bendruomenės lyderiai.
  • 1966 m. – buvo paviešinti JAV prezidento Lyndono Džonsono ir buvusio ministro pirmininko İsmet İnönü laiškai 1964 m.
  • 1969 – Sovietų Sąjunga paleido erdvėlaivį Sojuz 5.
  • 1970 – po 32 mėnesius trukusių kovų už nepriklausomybę nuo Nigerijos Biafra pasidavė.
  • 1972 – sudegė istorinis Yeniköy teismo rūmai.
  • 1973 – Jungtinių Valstijų prezidentas Richardas Niksonas paskelbė, kad jo kariai Šiaurės Vietname sustabdė puolimą ir daro pažangą taikos derybose.
  • 1981 m. – Konijoje kalbėjo prezidentas generolas Kenanas Evrenas: „Patikėkite, mes neįleisime komunizmo ar fašizmo į šią šalį, šią šalį! Mes neleisime daryti to, ko nori separatistai ir tie, kurie piktnaudžiauja mūsų religija! Sugrąžinsime Atatiurko principus į vietas!“
  • 1985 – Almeida Neves buvo išrinktas Brazilijos prezidentu. Nevesas tapo pirmuoju civiliu prezidentu per 21 metus.
  • 1986 m. – Po rugsėjo 12 d. karinio perversmo Izmire susirinko pirmasis studentų asociacijos kongresas.
  • 1987 – uždraudus skaras, Erzurumo teologijos fakulteto studentai užėmė dekanatą; 122 mokiniai boikotavo egzaminus Konijoje; Studentai iš Bursos atsiuntė protesto telegramą.
  • 1989 – Bülentas Ecevit buvo išrinktas Demokratinės kairiosios partijos (DSP) pirmininku.
  • 1991 – įkurta Socialistų vienybės partija (SBP); Pirmininku buvo paskirtas Sadunas Arenas.
  • 1991 m. – baigėsi Jungtinių Tautų nustatytas terminas, per kurį Irakas turėjo pasitraukti iš Kuveito.
  • 1992 – Europos Sąjungai oficialiai pripažinus Kroatijos ir Slovėnijos nepriklausomybę, Jugoslavija iširo.
  • 1993 m. – Seriko kalno PKK stovyklose buvo įvykdyta operacija, žuvo apie 150 PKK kovotojų.
  • 1994 m. – Sapankoje pakelėse rastas negyvas narkotikų ir ginklų kontrabandininkas Behçet Cantürk.
  • 1996 m. – Güçlükonak žudynės: Şırnak Güçlükonak rajone buvo nušauta ir mirtinai sudeginti 11 kaimo gyventojų.
  • 1996 m. – Zeynep Uludağ, „Kumkapi bylos“ kaltinamasis, buvo nuteistas kalėti 6 metus ir 8 mėnesius.
  • 1996 – vėl pradėjo pasirodyti ilgam sustabdytas laikraštis Son Havadis.
  • 1997 m. – Turkijos Didžiojoje nacionalinėje asamblėjoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis reklamą spaudoje.
  • 2001 m. – Vikipedija pradeda leidybą.
  • 2005 m. – 11 m. lapkričio 2004 d. mirus Palestinos lyderiui Yasserui Arafatui, Mahmudas Abbasas, kuris buvo išrinktas prezidentu sausio 9 d., buvo prisaikdintas. Abbasas, paskyręs Ahmedą Qurei ministru pirmininku, paragino abipuses paliaubas ir galutinį taikos susitarimą su Izraeliu.
  • 2005 – Teksaso karinis teismas nuteisė karininką Charlesą Granerį jaunesnįjį 10 metų kalėti už fizinį ir seksualinį Irako kalinių išnaudojimą.
  • 2006 m. socialistė Michelle Bachelet tapo pirmąja Čilės prezidente moterimi. Bachelet taip pat tapo šeštąja moterimi, ėjusia Lotynų Amerikos valstybės vadovės postą.
  • 2007 – šalia Saddamo Husseino buvo pakarti ir palaidoti greta Saddamo Husseino Tikrito kaime, nuversto Irako lyderio Saddamo Husseino pusbrolis Barzanas Ibrahimas al-Tikriti ir buvęs Irako revoliucinio teismo prezidentas Avadas Hamidas al-Benderis. .
  • 2009 – Niujorke į Hudsono upę nukrito lėktuvas, skridęs 146 keleiviais ir 5 įgulos nariais, be aukų.
  • 2011 – „Turk Telekom Arena“ buvo atidaryta draugiškomis rungtynėmis tarp „Galatasaray“ ir „AFC Ajax“.
  • 2020 m. – Turkijoje vėl atidaroma Vikipedija.

gimimų

  • 1491 m. – Niccolò da Ponte, 87-asis Venecijos Respublikos kunigaikštis (m. 1585 m.)
  • 1622 m. – Moljeras, prancūzų komedijų rašytojas ir aktorius (m. 1673 m.)
  • 1754 m. – Jacques'as Pierre'as Brissot Prancūzijos Žirondistų asamblėjoje sözcü(m. 1793 m.)
  • 1791 m. – Franzas Grillparzeris, austrų tragedikas (m. 1872 m.)
  • 1795 m. – Aleksandras Gribojedovas, rusų dramaturgas, kompozitorius, poetas ir diplomatas (m. 1829 m.)
  • 1803 m. – Heinrichas Ruhmkorffas, vokiečių mokslininkas, išradėjas (m. 1877 m.)
  • 1807 m. – Hermannas Burmeisteris, vokiečių ir Argentinos zoologas, entomologas, herpetologas ir botanikas (m. 1892 m.)
  • 1809 m. – Pierre-Joseph Proudhon, prancūzų socialistas ir žurnalistas (vienas iš anarchizmo teoretikų) (m. 1865 m.)
  • 1842 m. – Paul Lafargue, prancūzų filosofas ir aktyvistas (m. 1911 m.)
  • 1842 m. – Alfred Jean Baptiste Lemaire, prancūzų armijos muzikantas ir kompozitorius (m. 1907 m.)
  • 1850 m. – Mihai Eminescu, rumunų poetas, romanistas ir žurnalistas (m. 1889 m.)
  • 1850 m. – Sofija Kovalevskaja, rusų matematikė (m. 1891 m.)
  • 1863 m. Vilhelmas Marksas, vokiečių teisininkas, valstybės veikėjas (m. 1946 m.)
  • 1864 m. – Isa Bolatin, Kosovo albanų partizanas ir politikas (m. 1916 m.)
  • 1866 m. – Natanas Söderblomas, Švedijos dvasininkas ir Nobelio taikos premijos laureatas (m. 1931 m.)
  • 1868 m. Otto von Lossow, Vokietijos kariuomenės karininkas (m. 1938 m.)
  • 1871 m. – Ahatanhel Krymsky, ukrainiečių mokslininkas ir akademikas (m. 1942 m.)
  • 1872 m. – Arsenas Kotsojevas, Osetijos leidėjas (m. 1944 m.)
  • 1873 m. – Maxas Adleris, austrų marksistinis teisininkas, sociologas ir socialistų teoretikas (m. 1937 m.)
  • 1875 m. – Ibn Saudas, Saudo Arabijos įkūrėjas ir pirmasis karalius (m. 1953 m.)
  • 1875 m. – Thomas Burke'as, amerikiečių sportininkas (m. 1929 m.)
  • 1882 m. – Margaret, Švedijos kronprincesė ir Skanijos hercogienė (m. 1920 m.)
  • 1882 m. – Florianas Znanieckis, lenkų filosofas ir sociologas (m. 1958 m.)
  • 1891 m. – Franzas Babingeris, vokiečių rašytojas (m. 1967 m.)
  • 1891 m. – Ilja Grigorjevičius Erenburgas, sovietų rašytojas, žurnalistas ir romanistas (m. 1967 m.)
  • 1891 m. – Gladys Gale, amerikiečių dainininkė ir aktorė (m. 1948 m.)
  • 1894 m. – Edith Gostick, Kanados politikė (m. 1984 m.)
  • 1895 m. – Artturi Ilmari Virtanen, suomių chemikas (m. 1973 m.)
  • 1901 m. – Luisas Monti, Argentinos futbolininkas (m. 1983 m.)
  • 1902 m. – Nâzım Hikmet Ran, turkų poetas (m. 1963 m.)
  • 1908 m. – Edward Teller, vengrų kilmės amerikiečių fizikas teoretikas (m. 2003 m.)
  • 1912 m. – Michelis Debré, Prancūzijos valstybės veikėjas (m. 1996 m.)
  • 1913 m. Lloydas Bridgesas, amerikiečių aktorius (m. 1998 m.)
  • 1917 m. – Vasilijus Petrovas, vienas iš Raudonosios armijos vadų, Sovietų Sąjungos maršalas (m. 2014 m.)
  • 1918 m. – Gamalas Abdelnaseris, Egipto prezidentas (m. 1970 m.)
  • 1918 m. – João Figueiredo, 30-asis Brazilijos prezidentas (m. 1999 m.)
  • 1925 m. – Nermi Uygur, turkų filosofas (m. 2005 m.)
  • 1926 m. Maria Schell, austrų aktorė (m. 2005 m.)
  • 1929 m. – Martinas Lutheris Kingas, amerikiečių kunigas ir Nobelio taikos premijos laureatas (m. 1968 m.)
  • 1941 m. – Özcan Tekgül, turkų pilvo šokių atlikėjas, kino ir teatro aktorius (m. 2011 m.)
  • 1957 m. – Semiha Yankı, turkų dainininkė
  • 1958 m. – Borisas Tadičius, Serbijos politikas
  • 1965 m. – Sedat Balkanlı, Turkijos futbolininkas (m. 2009 m.)
  • 1968 m. – Volkanas Unalas, turkų kino ir televizijos aktorius
  • 1969 m. – Meret Becker, vokiečių aktorė ir dainininkė
  • 1970 m. – Hamza Hamzaoğlu, Turkijos futbolininkas ir treneris
  • 1971 m. – Metin Özbey, Turkijos nacionalinis sklandytuvo pilotas
  • 1975 m. – Mary Pierce, Prancūzijos tenisininkė
  • 1976 m. – Florentin Petre, Rumunijos futbolininkas
  • 1976 m. – Zara, turkų dainininkė
  • 1977 m. – Ebru Şallı, turkų modelis, vedėjas ir pilateso instruktorius
  • 1978 m. – Eddie Cahill, amerikiečių aktorius
  • 1981 m. – Pamela Tola, suomių aktorė
  • 1981 m. – Pitbull, amerikiečių muzikantas
  • 1981 m. – Serhanas Arslanas, turkų aktorius ir laidų vedėjas
  • 1984 m. – Keiran Lee, britų pornografijos aktorius
  • 1987 m. – Kelly Kelly, amerikiečių profesionali imtynininkė ir modelis
  • 1988 m. – Sonny John Moore (Skrillex), amerikiečių elektroninės muzikos prodiuseris
  • 1990 m. – Kostas Slukas , Graikijos krepšininkas
  • 1991 m. – Nicolai Jørgensen, Danijos futbolininkas
  • 1994 m. – Sinanas Gümüšas, Turkijos ir Vokietijos futbolininkas

ginklas

  • 1569 – Catherine Carey, VIII. Henriko meilužė (g. 1524 m.)
  • 1597 m. – Juanas de Herrera, ispanų architektas, matematikas, tyrinėtojas ir karys (g. 1530 m.)
  • 1762 m. – Piotras Ivanovičius Šuvalovas, Rusijos valstybės kovotojas, generolas feldmaršalas, konferencijos deputatas, teismo didikas (g. 1710 m.)
  • 1781 m. – Henry Cheere, anglų skulptorius (g. 1703 m.)
  • 1866 m. – Massimo d'Azeglio, Italijos valstybės veikėjas, rašytojas ir dailininkas (g. 1798 m.)
  • 1896 m. – Mathew Brady, amerikiečių fotografas (g. 1822 m.)
  • 1919 m. – Karlas Liebknechtas, Vokietijos socialistų politikas (g. 1871 m.)
  • 1919 m. – Rosa Luxemburg, Vokietijos socialistų politikė (g. 1871 m.)
  • 1924 m. – Peteris Newellas, amerikiečių menininkas ir rašytojas (g. 1862 m.)
  • 1945 m. – Sami Yetik, turkų tapytojas (g. 1878 m.)
  • 1950 m. – Alma Karlin, slovėnų rašytoja (g. 1889 m.)
  • 1950 m. – Petre Dumitrescu, Rumunijos generolas majoras (g. 1882 m.)
  • 1954 m. – Şükrü Kanatlı, Turkijos karys ir sausumos pajėgų vadas (g. 1893 m.)
  • 1955 m. – Yves Tanguy, prancūzų kilmės amerikiečių tapytojas (g. 1900 m.)
  • 1955 m. – Isakas Samokovlija, Bosnijos žydų rašytojas (g. 1889 m.)
  • 1956 m. – Enis Akaygen, Turkijos politikas ir diplomatas (g. 1880 m.)
  • 1970 m. – Louisas Fischeris, amerikiečių žurnalistas (g. 1896 m.)
  • 1971 m. – Etem Tem, Atatiurko fotografas (g. 1901 m.)
  • 1973 m. – Andrejus Dulsonas, sovietų mokslininkas (g. 1900 m.)
  • 1984 m. – Fazıl Küçük, Kipro politikas (g. 1906 m.)
  • 1987 m. – Mustafa Demiras, Turkijos karys (įvaikintas Makbule Atadano sūnus) (g. 1918 m.)
  • 1988 m. – Seanas MacBride'as, Airijos politikas (g. 1904 m.)
  • 1996 – II. Moshoeshoe, Lesoto karalius (g. 1938 m.)
  • 2000 m. – Nezihe Zengin, turkų teatro ir kino aktorė (g. 1918 m.)
  • 2006 m. – Jabiras Al Ahmedas Al Sabahas, Kuveito emyras (g. 1926 m.)
  • 2007 m. – Lale Oraloğlu, turkų teatro aktorė (g. 1924 m.)
  • 2008 m. – Bradas Renfro, amerikiečių aktorius (g. 1982 m.)
  • 2011 m. – Susannah York, anglų aktorė (g. 1939 m.)
  • 2012 m. – Manuelis Fraga Iribarne, Ispanijos politikas (g. 1922 m.)
  • 2013 m. – Nagisa Oshima, japonų režisierius (g. 1932 m.)
  • 2014 m. – Cassandra Lynn, amerikiečių modelis (g. 1979 m.)
  • 2014 m. – Roger Lloyd-Pack, anglų aktorius (g. 1944 m.)
  • 2015 m. – Ethel Lang, britė, gyvenanti daugiau nei 110 metų (g. 1900 m.)
  • 2015 m. – Kim Fowley, amerikiečių prodiuserė, dainininkė ir muzikantė (g. 1939 m.)
  • 2016 m. – Francisco X. Alarcón, amerikiečių poetas (g. 1954 m.)
  • 2017 m. – Kozo Kinomoto , Japonijos futbolininkas (g. 1949 m.)
  • 2018 m. – Dolores O'Riordan, airių dainininkė ir dainų autorė (g. 1971 m.)
  • 2018 m. – Turanas Özdemiras, turkų teatro, kino ir televizijos serialų aktorius (g. 1952 m.)

Šventės ir ypatingos progos

  • Karo savaitė su užterštu oru

Būkite pirmas, kuris komentuoja

Palik atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*