Žemės ir miškų ūkio ministras prof. Dr. Vahitas Kirişci teigė, kad Turkijos akvakultūros eksportas per 20 metų išaugo 25 kartus ir sakė: „2021 m. pagal muitų tarifų ir statistikos kodus buvo eksportuota 211 žuvininkystės produktų. 2001 metais buvo eksportuoti 168 vandens produktai“. sakė.
Kirişci įvertino Turkijos akvakultūros sektorių.
Teigdamas, kad pernai akvakultūros produkcija siekė 799 tūkst. 851 toną, Kirişci sakė: „471 tūkst. 686 tonos šios produkcijos buvo gauta iš akvakultūros, likusios 328 tūkst. 165 tonos buvo gautos iš medžioklės. Medžioklės dalis iš visos akvakultūros produkcijos sudarė 41 proc., o akvakultūros dalis – 59 proc. sakė.
Kirişci pasidalijo informacija, kad 2001 tūkst. 594 tonos iš visos 977 m. 527 tūkst. 733 tonų akvakultūros produkcijos buvo gauta iš medžioklės ir 67 tūkst. 244 tonos iš akvakultūros.
„MŪSŲ ŠALIS YRA GRINTO ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ UŽSIENIO PREKYBOS EKSPORTUOTOJA ŠALIS“
Pabrėždamas, kad kartu su sektoriaus gamybos ir perdirbimo technologijų raida labai išaugo žuvininkystės eksportas, Kirişci pateikė šiuos vertinimus:
„Mūsų akvakultūros eksportas, kuris 2001 m. sudarė 54 mln. 487 tūkst. 312 dolerių, iki 2021 m. pabaigos išaugo maždaug 25 kartus ir pasiekė 1 mlrd. 376 mln. 291 tūkst. 922 USD. Mūsų 2023 m. eksporto tikslas – 1 milijardas dolerių – buvo pasiektas prieš 4 metus, 2019 m. Naujasis 2023 m. tikslas buvo atnaujintas iki 1,5 mlrd.
Mūsų šalis yra grynoji žuvininkystės produktų užsienio eksportuotoja. 2021 metais mūsų jūros ir vidaus vandenyse pagaminti vandens produktai dėl savo kokybės, skonio ir aukšto standarto buvo eksportuoti į 106 šalis, ypač ES šalis, tarp jų JAV, Rusiją, Kiniją, Japoniją ir Korėją. 55 proc. viso akvakultūros eksporto į ES šalis.
Kirişci pažymėjo, kad pernai daugiausiai žuvininkystės produktų eksportuota į Rusiją – 217,1 mln. Pažymėdamas, kad po šios šalies rikiuojasi Italija su 162,4 milijono dolerių, Kirişci teigė, kad kitos šalys buvo reitinguojamos kaip Jungtinė Karalystė su 141,5 milijono dolerių, Nyderlandai su 124,3 milijono dolerių ir Graikija su 99,5 milijono dolerių.
Pastebėjus, kad 95 procentus praėjusiais metais eksportuotų žuvininkystės produktų pinigine verte sudarė šviežia, atšaldyta, šaldyta, konservuota žuvis ir jos dariniai, 5 procentus – vėžiagyviai, moliuskai ir dvigeldžiai moliuskai, tokie kaip krevetės, omarai, kalmarai ir midijos. . pažymėjo:
„2021 m., remiantis muitų tarifų ir statistikos kodais, iš viso buvo eksportuota 151 vnt. žuvininkystės produktų, iš jų 60 vnt. žuvies ir žuvies produktų, 211 vnt. žuvininkystės produktų, išskyrus žuvį. 2001 m. pagal muitų tarifų ir statistikos kodus buvo eksportuoti 168 žuvininkystės produktai. 125 iš šių produktų sudarė žuvis ir žuvies produktai, o 43 iš jų – vandens produktai, išskyrus žuvį.
DAUGUMAI MOLIUSŲ SVEIKI
Išskyrus daugiausiai sugautų žuvų Turkijos jūrose, žuvininkystės produktas išsiskyrė kaip moliuskas. Per 20 metų nevienodu tempu sugauti moliuskai 61,2 m. pasiekė rekordinį skaičių – 2012 tūkst. tonų. Pernai sugauta 16 824 tonos midijų.
Kai 2001 metais jūrinių sraigių buvo sugauta 2 tonų, tai 650 metais šis skaičius išaugo iki 2021 tūkst. Krevetės per tą patį laikotarpį taip pat išaugo nuo 7 tūkst. tonų iki 3 tūkst. 5 tonų. Be šių, medžiojamos ir juodosios midijos bei sepijos.
Būkite pirmas, kuris komentuoja