„Žemės drebėjimo poveikio žemės ūkiui ir maisto sistemai seminaras“ vyko bendradarbiaujant su Žemės ūkio ir maisto etikos asociacija (TARGET) ir Ankaros universiteto Žemės ūkio fakultetu. Seminare, kuris buvo baigtas iš viso 3 sesijose, savo sričių ekspertai aptarė savo nuomonę šia tema.
Atkreipdamas dėmesį į priemones, kurių reikia imtis prieš įvykstant nelaimei, ABB prezidentas Yavaş pradėjo savo kalbą šiais žodžiais:
„Iš tikrųjų aplankėme beveik visas žemės drebėjimo zonos sritis. Ten taip pat nustatėme poreikius. Vienas iš svarbiausių seminaro privalumų; mes, kaip šalis, paprastai sakome „Ką galime padaryti skubiai“ ir imamės gelbėjimo veiksmų po nelaimės, o ne imtis atsargumo priemonių prieš įvykstant nelaimei. Mes parodome tai kaip žemės drebėjimo nelaimių veiklą. Turime apsvarstyti, ką galima padaryti ir kokių priemonių galima imtis prieš įvykstant nelaimei. Be to, kai šie tyrimai atliekami po kiekvienos nelaimės, reikia atlikti tam tikras pastabas.
Kalbėdamas apie paramą, kurią jie suteikė žemės drebėjimo zonai kaimo plėtros srityje, Yavaş sakė: „Vienas iš pagrindinių jų poreikių buvo gyvūnų palapinė Kahramanmaraše. Gyvūnų palapinės pageidavo beveik visi be išimties kaime gyvenantys žmonės. Statome konteinerių miestelius ir palapinių miestelius, bet nė vienas gyvulių augintojas nenorėjo ten vykti. Mat šalia jo suniokoto namo jie stengėsi apsaugoti savo gyvūnus ir išlaikyti juos gyvus. Į juos reikėtų atkreipti dėmesį lygiai taip pat... Didėjant poreikiui, mūsų Kaimo plėtros skyrius beveik visur veždavo iš kaimo į kaimą ir dalindavo silosą bei pašarus gyvuliams.
Tęsdamas savo kalbą apie tvarų žemės ūkį, Yavašas sakė: „Žemės drebėjimo regiono ūkininkai pirmiausia nieko nenorėjo. Vėliau jų reikalavimai pasikeitė, nes pasaulis tęsiasi. Jie turi tęsti gamybą, kad išgyventų vykstančiame pasaulyje, todėl jie pradėjo reikalauti iš mūsų žemės ūkio trąšų ir tokių paramos. Kahramanmarašo žemės yra labai tinkamos žemdirbystei ir neturėtų būti apleistos. Dėl šios priežasties mes dirbame ties tuo, ką galime padaryti dėl tvaraus žemės ūkio.
Slow baigė savo kalbą šiais žodžiais:
„Šiandien vykstančiame susitikime kalbama apie žemės drebėjimo poveikį žemės ūkiui, tačiau yra priemonių, kurių reikia imtis prieš žemės drebėjimą ir nelaimę. Matėme potvynį Şanlıurfoje, nes dabar patyrėme sausrą dėl šios klimato krizės, miškų gaisrų ar didžiulių potvynių po sausros. Miesto potvyniai neišvengiami dėl neteisingos urbanizacijos. Centrinei Anatolijai gresia dykumėjimo pavojus, tikiuosi, kad šių priemonių bus imtasi kuo greičiau ir mes bent imsimės priemonių nekeikdami ir dejuodami. Šis tyrimas bus geras pavyzdys, todėl norėčiau padėkoti visiems dalyviams. Darysime viską, kad tvarus žemės ūkis veiktų“.