Emocinė Silos kalba žemės drebėjimo solidarumo koncerte

Silano emocinga kalba žemės drebėjimo solidarumo koncerte
Emocinė Silos kalba žemės drebėjimo solidarumo koncerte

Sıla Gençoğlu žengė į sceną Ankaros kongrese kaip kampanijos „Vienas nuomojamas vienas namas“ dalis, skirta paremti žemės drebėjimo zoną. Emocionali atlikėjos kalba koncerto pradžioje nuskambėjo plojimais ir ašaromis.

Praėjusį savaitgalį Sıla buvo Ankaros kongreso scenoje, kad palaikytų skundų pašalinimą žemės drebėjimo srityje. Visos pajamos bus skirtos kampanijai „Vienas nuomojamas vienas namas“, kurią vykdo Izmiro metropoliteno savivaldybė, bendradarbiaudama su poreikių žemėlapiu, o solidarumo koncertą, kurio bilietai buvo išpirkti prieš kelias dienas, stebėjo 2 žmonių. Sıla savo kalba palietė klausytojus ypatingo koncerto pradžioje, kuriame paruošė specialų repertuarą ir pasipuošė juodu kostiumu.

Štai su plojimais ir ašaromis klausyta emocinga Sılos kalba prasidėjus solidarumo koncertui dėl žemės drebėjimo:

„Mes bėgame nuo emocijos prie emocijos“

„Šis vakaras labai skiriasi nuo kitų mūsų koncertų. Vieną kartą dalinamės labai prasmingu vakaru. Sėkmės jums visiems po vieną. Bandome normalizuotis, bet normalizuotis nebus lengva. Kaip ir jūs, mes čia nežinome, ką daryti. Penkiolika dienų tiek daug galvojome apie repertuarą; ką veikiame, ką žaidžiame Mūsų gėda tokia didelė. Nežinau kaip jį išjungti. Vasario 6-ąją pabudome su giliu liūdesiu. Mes nepamiršime ir nepamiršime. Buvome labai nusiminę, vaikščiojome pirmyn ir atgal tarp emocijų, bėgame nuo emocijos prie emocijos, liūdesio ir pykčio. Taigi dar kartą ačiū, kad esate čia ir palaikote. Ir, žinoma, mūsų Izmiro sostinės savivaldybės meras šiai progai. Tunç Soyer.

„Esame kartu dėl gyvenimo naštos“

Nesijaudinkite, visa jūsų pagalba pasieks mus per mus. Ši parama yra neįkainojama. Kai sielvartas toks didelis, sunku kalbėti. Kaip sakau kiekviename koncerte, mes čia ne šiaip pramogauti. Esame kartu tam, kad pasidalintume jausmais, būtume greta, būtume draugiški, kartu keltume gyvenimo naštą, pasidalytume gyvenimo džiaugsmu.

„Vilties mums labiausiai reikia“

Bus dar vienas toks vakaras. Žinoma, tai mus visus palies kiek kitaip. Bet galiausiai manau, kad mums labiausiai reikia vilties. Paruošėme kitokį repertuarą. Klausydamiesi jauskitės patogiai. Nes ir sėdėdamas, ir čia, vienas jaučia kitą atsakomybės jausmą, kitą kaltės jausmą. Išsklaidykime šį kaltės jausmą kartu“.