Trečiasis oro uostas pavers Stambulą aviacijos centru

Trečiasis oro uostas Stambulą pavers aviacijos centru: Stambulo tyrimų skyriaus vadovas prof. Dr. Kalbant apie 3-iąjį oro uostą, Recepas Bozlağanas sakė: „Trečiasis oro uostas, kuris bus pastatytas Stambule, kasmet atneš milijardus dolerių Turkijos ekonomikai ir pavers Stambulą svarbiausiu aviacijos centru pasaulyje“.

Stambulo tyrimų skyriaus vedėjas prof. Dr. Recepas Bozlağanas papasakojo apie nežinomus Trečiojo oro uosto projekto aspektus, kurio novatoriška ceremonija vyks birželio 7 d.

Kalbėdamas apie 3-ąjį oro uostą programoje, kurioje dalyvavo Stambule, prof., kuris taip pat yra Marmuro universiteto Politikos mokslų fakulteto dekanas. Dr. Bozlağanas sakė: „Oro uostas, kuris bus pastatytas maždaug 80 tūkstančių dekarų žemės plote, bus 7 kartus didesnis nei Atatiurko oro uostas, atsižvelgiant į jo užimamą plotą. Jis bus pusantro karto didesnis už Atlantos oro uostą, kuris šiuo metu yra didžiausias oro uostas pasaulyje, per metus pervežantis 150 mln. 100 tūkstančių žmonių įsidarbinsiantis oro uostas savo įtaka ekonomikai netiesiogiai prisidės prie šimtų tūkstančių žmonių įdarbinimo. Skrydžius į Stambulą pradės vykdyti ir tarptautinės aviakompanijos, kurios nevykdo skrydžių į Stambulą dėl Atatiurko oro uosto pajėgumų trūkumo. Taigi Stambulas taps judriausiu pasaulyje pervežimo centru. „Krovinių srautas, kuris 2013 metais iš viso siekė 630 tūkst. tonų, kasmet išaugo iki daugiau nei 2 mln. tonų ir gali tapti didžiausiu oro linijų krovinių centru Europoje“, – sakė jis.

„Jokių reikšmingų problemų APLINKAI NESUKELS“

Teigdamas, kad oro uosto žemėje esantys tvenkiniai yra deformacijos, atsirandančios, kai senas akmuo, smėlis ir kasyklos laikui bėgant prisipildo vandens ir nepriklauso natūraliai šio regiono struktūrai, Bozlağanas sakė: „Todėl šiose vietose esantis vanduo išpilamas į Juodoji jūra oro uosto statyboms ir jų užpylimas nesukels jokių aplinkosaugos problemų.“ neatidarys. Be to, vandens atsargos čia esančiuose ežeruose nėra pakankamai didelės, kad būtų galima atsižvelgti į Stambulo vandens poreikius. Teiginiai, kad oro uostas yra paukščių migracijos keliuose, yra perdėti. „Kadangi Atatiurko oro uostas ir Adnano Mendereso oro uostas taip pat yra paukščių migracijos keliuose“, – sakė jis.

GAZITEPĖS ORO UOSTAS SIŪLOMAS STATYTI SİLİVRİ YRA RIZIKINGESNIS

Prof. Tęsdamas savo pareiškimus, Recepas Bozlağanas sakė: „1995 m. bendrajame plėtros plane Silivrio Gazitepės vietoje siūlomas oro uostas yra ekonomiškai efektyvus, nes yra maždaug 70 kilometrų atstumu nuo centrinių miesto rajonų Taksimo, Eminönü, Mecidiyeköy. , Leventas ir Maslakas.“ Investicijų nebūtų. Be to, kadangi Gazitepės regioną sudaro pirmos klasės žemės ūkio paskirties žemė, oro uosto statybai tektų deaktyvuoti labai vertingas žemės ūkio paskirties žemes, o tai reikštų didelius nuostolius šalies ekonomikai. Dėl šios priežasties minėtame plane Gazitepėje siūlomo statyti oro uosto pajėgumai ribojami iki 7 mln. „Šis pajėgumas toli gražu nepatenkina pusės Izmiro poreikių, jau nekalbant apie Stambulo“, – sakė jis ir pridūrė: „Trečiasis oro uostas, kuris bus pastatytas Arnavutköy mieste, yra 30–35 kilometrų atstumu nuo centrinių miesto rajonų ir bus pastatytas. ant seno akmens, smėlio ir kasyklų. Regione nėra turtingos miško tekstūros, kaip teigiama. Miškais laikomos žemės yra į pietus ir rytus nuo tos vietos, kur bus statomas oro uostas. „Kita vertus, tai, kad oro uostas bus pastatytas Juodosios jūros pakrantėje, leis plėsti oro uostą pagal ateities poreikius“, – sakė jis.

Būkite pirmas, kuris komentuoja

Palik atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*